Šią savaitę Vyriausybė iš esmės pritarė planams S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrą perduoti Lietuvos sporto universitetui (LSU).
Tai reiškia, kad legendinė Kauno sporto halė, S.Dariaus ir S.Girėno stadionas atiteks universitetui, kuris rengia Lietuvą šlovinančius sportininkus. Dabar S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras, Halė ir stadionas, yra Kauno miesto savivaldybės valdoma viešoji įstaiga.
Planuojama, kad LSU stadiono ir Halės šeimininkais taps jau šių metų rudenį.
Tikisi Vyriausybės paramos
LSU vadovai sakė, kad prisijungusi sporto centrą aukštoji mokykla pagaliau turėtų savo mokymo ir treniruočių bazę. Iki šiol už universiteto rengiamas varžybas reikia mokėti viešajai įstaigai. Padėtis dabar keista – didžiausia šalies sportininkų, trenerių, fizinio lavinimo mokytojų kalvė neturi savo „laboratorijos“ – treniruočių bazės.
„Prijungti sporto centrą prie universiteto būtų ir logiška, ir istorinis teisingumas atkurtas. Juk ilgą laiką Kauno sporto halė, stadionas ir Kūno kultūros akademija, LSU pirmtakė, buvo kaip vientisas organizmas, tik vėliau išskaidytas“, – sakė LSU kancleris Mindaugas Balčiūnas.
Dabar universitetas už jo rengiamas varžybas moka viešajai įstaigai – tiesa, gaudamas nuolaidų.
M.Balčiūnas pripažino, jog Halė ir stadionas universitetui yra ir dovana, ir iššūkis. Apytiksliai skaičiuojant, sporto kompleksui išlaikyti kasmet reikia apie 1,5 mln. litų.
Universiteto vadovai tikisi, kad Vyriausybė skirs pusę milijono litų sporto bazei išlaikyti. M.Balčiūnas pripažino, jog pagalbos laukia ir iš Kauno miesto savivaldybės.
Nors Halė sena, bet gyva
Kokias gėrybes ir kokius galvos skausmus perims LSU kartu su didžiuliu, daug galimybių teikiančiu, bet ir nemenką apetitą turinčiu sporto milžinu?
Kai buvo pastatyta „Žalgirio“ arena, vyresnio amžiaus kauniečiai braukė ašarą manydami, kad didįjį 1939 metų Lietuvos krepšinio rinktinės triumfą Europos pirmenybėse, „Žalgirio“ ekipos pergales prieš sovietų armijos klubą mačiusi Halė numirs ir taps dar vienu Kauno statiniu vaiduokliu. Geriausiu atveju bus privatizuota.
Taip neatsitiko. Halėje vyksta koncertai, sporto, kultūros ir bendruomenių renginiai. Čia koncertuoja daugiausia vietinės reikšmės žvaigždės, bet kovą laukiama Vakarų popmuzikos pažibos – Scooterio.
S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorių laikinai pavaduojantis Aurimas Radzevičius pripažino, kad, atsiradus „Žalgirio“ arenai, Halė jau negali pritraukti reikšmingų krepšinio varžybų, pasaulinio garso žvaigždžių.
„Bet sportui apskritai Halė tinkama, ją būtina išsaugoti Kaunui ir visai Lietuvai. Čia puiki vieta tokioms sporto šakoms, kaip badmintonas, stalo tenisas, rankinis, tinklinis – žaidynėms, kurioms Kauno arena per didelė. Mes ne brangininkai, todėl sporto klubai ir federacijos veržiasi pas mus. Bėda tik, kad tos organizacijos vargingos, sportas Lietuvoje menkai remiamas“, – apgailestavo A.Radzevičius.
Viešoji įstaiga iš komercinės veiklos uždirba apie 900 tūkst. litų, o išlaidos siekia milijoną litų. Sporto centro laikinojo vadovo skaičiavimu, įstaiga dirbtų be nuostolių, jei miesto savivaldybė paremtų 700 tūkst. litų.
Daugiausia lėšų – stadionui
„Mes nenugyvenome Halės, atvirkščiai – einamuosius remontus atlikome iš savo lėšų, drabužinę įrengėme“, – tikino A.Radzevičius.
Halėje iš dalies išspręsta ventiliacijos ir vėdinimo problema, įrengta nauja kondicionavimo sistema, mat susirinkus žiūrovų minioms čia būdavo sunku kvėpuoti.
Bet problema išspręsta tik iš dalies – karštą vasarą vėdinimo įrangos galingumo dar trūksta.
Pagrindinis Halės sopulys – šildymas. Senus senolės kaulus, milžiniškas erdves šildo pasenusi, nuostolius didinanti sistema. Jos atnaujinimas turėtų būti vienas svarbiausių naujųjų šeimininkų rūpesčių.
Tačiau, kaip pastebėjo laikinai sporto centro vadovo pareigas einantis A.Radzevičius, daugiausia dėmesio ir lėšų reikalauja S.Dariaus ir S.Girėno stadionas. Ypač, jei norima pritaikyti jį futbolui.
Stadionas nebėra tokios apverktinos būklės, koks buvo prieš 5 metus. Truputį atsigauti padėjo 2009-ųjų lengvosios atletikos čempionatas – sutvirtintos tribūnos, sutvarkyti bėgimo takai.
Tačiau yra plika akimi nematomų bėdų – lietui lyjant į po tribūnomis esančias administracines patalpas sunkiasi vanduo. Taip pat nėra VIP tribūnų, TV studijos, tinkamų patalpų žiniasklaidai – infrastruktūros, kurios reikalauja šių dienų didysis sportas.
S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras rengia techninį esminės stadiono rekonstrukcijos projektą. Manoma, kad rekonstrukcijai reikės apie 20 mln. litų, kurių didžiausią dalį tikimasi atsiriekti iš ES fondų pyrago.
Ugdys nugalėtojų kartą
Galbūt ES paramos riekę jau atsirieks ne viešoji įstaiga, o universitetas. LSU kancleris M.Balčiūnas tikino, jog perėmus Halę kauniečiai jos nepraras. Atvirkščiai, LSU ketina Halę ir stadioną dar labiau pritaikyti miesto bendruomenės sporto ir kultūros poreikiams.
Halėje ne tik treniruosis LSU studentai. Muzikos garsai čia nenutils – koncertai vyks ir toliau.
M.Balčiūnas sakė, kad bendrojo lavinimo mokykloms siūlys Halėje ir stadione rengti fizinio lavinimo pamokas.
„Halėje galės treniruotis ne vien studentai, bet ir sporto mokyklų mokiniai, kauniečių vaikai. Taip, didysis krepšinis dabar susitelkė „Žalgirio“ arenoje. Bet tam, kad atsirastų pergalinga kaunietiško krepšinio pamaina, pradžia turėtų būti Halėje“, – teigė LSU kancleris.
Istorija – šlovinga
Kauno sporto halė – pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje. Ji pradėta statyti 1938 metų gruodį, baigta 1939-ųjų gegužę.
Lietuvos sporto tvirtove vadintos Halės statyba kainavo 400 tūkst. litų. Lygiai tokia suma pinigų buvo surinkta per Halės įkurtuves. Bilietas sėdėti tada kainavo 2,5–5, stovėti – 1,5–2 litus.
Halė pirmą kartą duris atvėrė 1939 metų gegužės 21 dieną. Ji pastatyta specialiai 3-iajam Europos krepšinio čempionatui, kuris vyko gegužės 21–28 dienomis. Čia Lietuvos vyrų rinktinė apgynė Europos čempionų titulą.
Sporto halė atnaujinta 1961 metais. Dar po poros dešimtmečių pradėti puoselėti planai pastatyti Kaune naują sporto areną.
