Jaunuolių, kurie baigia ekonomikos, vadybos mokslus Vakarų universitetuose, yra gausybė. Bet grįžti namo ir pritaikyti žinias tėvynėje jiems ne taip paprasta.
Sunkiai dirbdami senosios kartos verslininkai stumia Lietuvos verslą į priekį. Tačiau tokių, kurie vietoj savęs į vadovo kėdę pasodintų jaunus, mokslo svetur ragavusius žmones, yra vienas kitas.
Lengviau nebent tiems, kurie viską, ką per daugelį metų sukūrė, patiki savo vaikams. Ir atleidę klaidas nešykšti patarimų.
Biržus garsina ne tik alus
Kepykla „Biržų duona“, ne taip seniai savo gaminius veždavusi tiktai į Biržų krašto parduotuves, šiuo metu juos platina visoje Lietuvoje ir net užsienyje.
Kas pasikeitė, kad įmonė, kurios pavadinimo nežinojo nei vilniečiai, nei kauniečiai, dabar garsina Lietuvos ir savo vardą kitose šalyse?
„Dirbame“, – sakė įmonės generalinis direktorius Viktoras Kurganovas. Kepykloje darbuojasi visa jo šeima – jis pats, žmona, sūnus ir duktė. Viktoro žmona dirba gamybos vadove, duktė – gamybos technologė.
„Pamažu plečiame gamybą, bet prekyba – jau ne mano rūpestis. Tai 33 metų sūnaus Andriaus darbas. Jis turi subūręs savo darbuotojų komandą“, – sakė V.Kurganovas.
„Biržų duona“ kepa apie 500 rūšių kepinių ir krosnis kaitina kiaurą parą.
Gamybos technologai naujas receptūras kuria ir išbando įmonės laboratorijoje nepraleisdami pro ausis vartotojų pageidavimų, apie kuriuos praneša prekybininkai.
Mokėsi ir dirbo
V.Kurganovas negailėjo pagyrimų sūnui. Esą Andriui be baimės galima patikėti visus darbus, nes jis viską greitai perpranta.
Patirties sūnus irgi sukaupė į valias. Prieš penkiolika metų, įstojęs į Vilniaus Gedimino technikos universitetą studijuoti inžinerijos, jis pradėjo dirbti kepykloje. Studijuodamas ekonomikos ir vadybos magistrantūroje, darbe praleisdavo visas laisvas dienas.
Ar pasitikite sūnumi? Šis klausimas verslininko neišmušė iš vėžių: „Sūnus komercijos ir vadybos srityse nardo kaip žuvis vandenyje. Nuostabu, kai kiekvienas šeimos narys nepriekaištingai gali atlikti savo darbą, kad nereikia už kiekvieną galvoti.“
Anot V.Kurganovo, dirbant komandoje su svetimais anaiptol ne kiekvienu jų įmanoma pasitikėti. O čia visi savi.
„Žinoma, vaikų niekas nuo mažumės nelepino, pratinome juos prie darbo. Matydami, kad jie netinginiauja, ir bendradarbiai jais labiau pasitiki. Sūnus viską padaro geriau, nei pats galėčiau“, – kalbėjo V.Kurganovas.
Pirko merdinčią įmonę
V.Kurganovas „Biržų duoną“ įsigijo 1996-aisiais. Tuomet tai buvo sunkiai galą su galu sudurianti įmonė, kurią pavyko išgelbėti nuo pražūties.
Nedidelė kepykla išliko ir duona aprūpindavo regiono gyventojus. Bet koją į ją įkėlęs Andrius įpūtė naujų vėjų.
„Studijuodamas universitete sūnus ketvirtą kursą baigė Danijoje. Jis puikia moka angliškai, tad kartu važiuodavome į tarptautines maisto pramonės parodas.
Jis matė, kaip sudaromi sandoriai, pats tobulėjo. Dabar atrodo, kad nieko ypatinga nedarome, bet gaminių paklausa kasmet auga“, – kalbėjo V.Kurganovas.
Iš pradžių vadino lepūnėliu
Visai kitaip karjerą tėvo įmonėje pradėjo Klaipėdos holdingo „Garant Group“ plėtros vadovas Aleksandras Pigarevas.
Pirmąkart tėvo vadovaujamos kompanijos duris jis pravėrė 1997-aisiais, dar studijuodamas Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete. O prie vienos įmonių – laivų technine priežiūra besirūpinančios bendrovės – vairo stojo 2002 metais.
Nors grupėje buvo ir stipresnių įmonių, Aleksandrui teko vadovauti tai, kuri tuo metu vos laikėsi ant kojų.
A.Pigarevas puikiai atsimena į nugarą smigusius įmonės senbuvių žvilgsnius.
„Direktoriukas? Ką tas vaikas sugeba?“ – tokių šnabždesių tarp darbuotojų netrūko.
„Buvo nelengva pelnyti senbuvių pasitikėjimą. Juk atėjau dirbti į įmonę kaip svarbiausio akcininko sūnus. Tai kėlė tam tikros įtampos.
Darbuotojai neišvengiamai lygino mane su tėvu. Jie buvo įsitikinę, kad išlepintas savininko sūnus galutinai sužlugdys įmonę“, – pasakojo Aleksandras.
Taip nenutiko. Jam pavyko atgaivinti bendrovę ir sau bei kitiems įrodyti, kad nėra iš kelmo spirtas.
Naujos užduotys
Kai A.Pigarevas prikėlė žlungančią įmonę, jam buvo leista žingsniuoti toliau.
Jis dirbo ir mokėsi strateginio planavimo bei vadybos.
„2009-aisiais, įvertinęs padėtį, į kurią yra patekęs mūsų verslas, į bendrovės valdybos posėdį atėjau nešinas pasiūlymu. Tuo metu „Garant“ dar buvo viena didelė įmonė.
Pasiūliau suskaidyti verslą į atskiras sritis, nes taip lengviau jį valdyti ir kontroliuoti. Kartu dalį atsakomybės nukelti nuo generalinio direktoriaus pečių“, – prisiminė A.Pigarevas.
Valdyba jo idėjas palaimino, o 2009-aisiais pradėta pertvarka baigta 2011 metais.
Šiuo metu holdingas sieja 6 laivų remontu ir jų technine priežiūra besirūpinančias įmones Lietuvoje ir dar dvi užsienyje.
Aleksandro tėvas Vasilijus Pigarevas yra holdingo „Garant Group“ valdybos pirmininkas. Bet atsakingos ir tėvo, ir sūnaus pareigos neužpylė susvetimėjimo vandeniu į verslą įsisukusios šeimos.
„Su tėvu darbe dažnai leidžiamės į kalbas. Man vis dar reikia jo patarimų.
Be to, tėvas turi begalinės kantrybės, jos jam pavydžiu. Jis man leisdavo klysti ir niekada dėl to nepakeldavo balso. Kartu su juo koja kojon įmonėje žingsniavome 5 metus“, – sakė Aleksandras.
Jo brolis Sergejus šiuo metu yra vienos holdingui priklausančių įmonių „Laivo sandėlis“ vadovas. Pastaroji bendrovė teikia paslaugas ir produktus pramoginei laivybai.
Vaikai patikimesni nei samdiniai
„Jei vadovavimo būdas yra tam tikras genas, tai studijos Vakaruose tą DNR grandinę smarkiai pakeičia. Lietuviškas vadovavimo DNR nėra blogas, jis taip pat duoda gerų rezultatų. Bet tai lyg „Windows“ programa ir „Apple“ kompiuteriai – kartu jie neveikia“, – sakė mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyriausiasis konsultantas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete strateginį valdymą dėstantis Romanas Gaidukas.
Nuolat mokydamas vadovus, jis stebėjo, kaip įmones, valdytas senais metodais ir atsidūrusias aklavietėje, verslininkų vaikai ištraukia iš dugno ir sėkmingai išplukdo į konkurencijos vandenis.
Pasak R.Gaiduko, įmonių vairą iš tėvų į savo rankas perėmę vaikai kitaip vertina ir darboholizmą.
Dirbama daug ir ilgai? Vadinasi, žmogus nemoka atsirinkti tų darbų, kurie svarbiausi, nemoka planuoti.
„Jauniems vadovams daugiausia sunkumų kyla bendradarbiaujant su įmonių senbuviais, kuriems sunku suvokti, kad dirbti daug nėra teigiama savybė. Bet patikėję įmonės vairą jaunesniems senbuviai būna puikūs konsultantai. Tokių pavyzdžių jau yra, ypač gamybos įmonėse – chemijos, maisto ar sunkiosios pramonės, medienos apdirbimo“, – kalbėjo R.Gaidukas.
Anot jo, senosios kartos vadovai naujokams nėra itin atlaidūs. Samdydami kitą, jie nori greitų rezultatų. O šiems suklydus sunkiai atleidžia.
„Bet jei įmonę vadovai valdyti patiki savo vaikams, tolerancija smarkiai padidėja. Vaikams leidžiama klysti, nes tėvai tikisi, kad kada nors jie viską išmoks“, – sakė pašnekovas.
Vienų svajonės pildosi, kitų – ne
Ne visų verslo lyderių vaikai imasi to, apie ką svajoja tėvai. Nesėkminga buvo statybų bendrovės „Skirnuva“ istorija.
2011-aisiais medikams nepavyko išgelbėti ranką prieš save pakėlusio jos vadovo ir savininko Algirdo Stasiukyno. Sūnus perėmė tėvo verslą, bet netrukus bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
Šviesaus atminimo verslininkas Bronislovas Lubys, buvęs „Achemos grupės“ prezidentas, galvojo apie savo pamainą. Jis pasitikėjo valdomų bendrovių vadovais, tačiau verslo įpėdinį matė savo šeimoje.
Verslininkas vylėsi, kad jį pakeis anūkas Adomas Žadeika, kuris išsilavinimą įgijo Didžiojoje Britanijoje. B.Lubys mirė 2011-aisiais. Tuo metu A.Žadeika dirbo „Achemos grupei“ priklausančioje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Klasco“. Tačiau velionio norai kol kas neišsipildė: „Achemos grupės“ vadovu A.Žadeika netapo.
54 metų verslininkas, Lietuvos įmonių grupės „Eika“ steigėjas ir vadovas Robertas Dargis 2013-aisiais savo verslą patikėjo sūnui Domui.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu tapęs „Eikos“ įkūrėjas įsitikinęs, kad vakarietiška sūnaus patirtis, jaunatviškas užsispyrimas ir patyrusio tėvo pagalba padės augti verslui, kurtam prieš du dešimtmečius.
„Eikos“ vadovu tapęs 29 metų D.Dargis praėjusiais metais vedė metais jaunesnę Gintarę Avulytę (abu – nuotr.), kuri yra nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos narė. „Hanner“ įkūrėjas ir savininkas yra jos tėvas Arvydas Avulis.
