Teritorijoje, kur šiuo metu prekiaujama akmens anglimis, skalda bei atsijomis, verslininkai ketino statyti gyvenamųjų namų ir komercinės paskirties statinių kvartalus, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau nusivylęs galimybe iš bankų gauti finansavimą, vienas jų, Kauno tarptautinio upių uosto atstovas Vilmantas Šimoniūtis, valdytą teritoriją pardavė. Ką su naujuoju pirkiniu darys „Kauno grūdai“ – plės pramoninę zoną ar plėtos anksčiau numatytą projektą – nežinoma.
„Mes šį žemės plotą įsigijome visai neseniai, vos prieš kelis mėnesius. Dabar dar tvarkomi dokumentai, todėl tikrai negaliu pasakyti apie tolimesnius planus“, – „Laikinajai sostinei“ sakė bendrovės „Kauno grūdai“ vadovas, Kauno savivaldybės tarybos narys Tautvydas Barštys.
Verslininko sprendimo nekantriai laukiantys Kauno architektai kairiąją Nemuno pakrantę įsivaizduoja kaip labai patrauklią vietą gyvenamųjų namų statybai.
Nusivylė ateities galimybėmis
Šalia „Kauno grūdų“ esančioje apie 6 hektarų teritorijoje kadaise ketinta statyti šiuolaikišką gyvenvietę – prabangių namų ir biurų kompleksą. Buvo parengti trys architektūriniai projektai, tačiau darbai taip ir nebuvo pradėti.
Verslininkas V.Šimoniūtis tikino, kad anuomet buvo visai įmanoma brūzgynus paversti tviskančiais kvartalais, juolab netrūko finansavimo šaltinių. Tačiau koją planams esą pakišo globalūs pokyčiai.
„Projektas buvo labai didelis, jam įgyvendinti reikėjo nemažų bankinių lėšų. Smogus nekilnojamojo turto plėtros krizei, bankai net ir šiandien labai atsargiai žiūri į tam tikrus projektus. Tad gauti lėšų tokiam sumanymui, kokį puoselėjome, beveik nėra galimybės“, – teigė V.Šimoniūtis.
Todėl verslininkas pripažino žemės sklypą pardavęs, kai tik sulaukė kaimynystėje įsikūrusių „Kauno grūdų“ pasiūlymo.
„Tiesiog nebemačiau perspektyvos artimiausiu metu čia įgyvendinti savo planus. Ką šioje vietoje darys naujieji savininkai, sunku pasakyti. Norisi tikėti, kad šis Nemuno krantas atsigaus, čia virs gyvenimas, galų gale miestas pagražės“, – kalbėjo V.Šimoniūtis.
Vizijos išsižada ne visi
Kairėje Nemuno pusėje žemės dalį su partneriais valdantis kitas verslininkas Robertas Jocius tiki, jog pavyks šį plotą paversti patraukliu, nors ir pripažino – planus statyti namus kiek sutrikdė verslo partnerio sprendimas kaimyninį žemės sklypą parduoti „Kauno grūdams“.
„Šalia turėtų iškilti Kongresų rūmai, todėl neišsižadame savo planų ir ketiname tęsti pradėtus darbus. Žinoma, įtakos turės ir „Kauno grūdų“ vadovų sprendimas, ką toliau daryti su įsigyta teritorija. Mano žiniomis, linkstama link to, jog čia ketinama įgyvendinti anksčiau puoselėtą koncepciją – plėtoti daugiafunkcės paskirties objektų statybą“, – sakė apie 2,5 hektaro ploto sklypą kairioje Nemuno pakrantėje valdančios bendrovės atstovas R.Jocius.
Anot verslininko, sprendimas, ką toliau daryti su įsigyta teritorija, labai aktualus. Juk niekas nenorėtų gyventi kad ir pačiame šiuolaikiškiausiame name, jeigu už tvoros nesiliautų dundėję pramoniniai įrenginiai, o galingi ekskavatoriai iš geležinkelio vagonų į sunkvežimius krautų akmens anglis.
Architektas projektu abejoja
Prieš ekonominę krizę iškilti turėjusį daugiafunkcį kvartalą projektavęs kaunietis architektas Šarūnas Kiaunė pripažino abejojantis, ar šiuos planus pavyks greitai įgyvendinti.
„Miestas traukiasi, žmonių mažėja, dar nėra statybų poreikio Žemutinėje Fredoje. Kita vertus, net ir tarpukaryje, laikinosios sostinės laikais, šis rajonas taip ir nebuvo užgriebtas“, – sakė architektas.
Pasak Š.Kiaunės, didžiausia problema yra tai, jog planuojama plėtoti teritorija gana didelė, o joje įsikūrusi milžiniška „Kauno grūdų“ įmonė.
„Jeigu kada nors pavyktų į kitą vietą iškelti šį gamybinį kompleksą, toje vietoje galėtų iškilti administracinės paskirties pastatai. Nuo Aleksoto tilto pusės planavome statyti gyvenamųjų namų kvartalus.
Urbanizavus šią Fredos dalį, ji su Nemuno sala galėtų būti sujungta bent dviem tiltais, vienu jų galėtų eiti pėstieji, o kitu – važiuoti automobiliai. Sala taptų iš visų pusių apsupta urbanizuotų teritorijų, ši erdvė taptų patrauklesnė“, – sakė Š.Kiaunė.
Miesto poreikiai keičiasi
Žinomas Kauno architektas Gintautas Natkevičius mano, kad Nemuno salos pašonėje esantis kairysis upės krantas jau seniai laukia pertvarkų.
„Kartais reikia ne vien pinigų, bet pasiryžimo ir valios perlaužti nusistovėjusią padėtį ir keisti vietovės paskirtį.
Ta Nemuno pusė labai įdomi, ten įrengti molai bei krantinės. Ši vieta per gera, kad čia plėtotume pramonę“, – sakė G.Natkevičius.
Architektas tikino, jog tik laiko klausimas, kada pasitrauks „Kauno grūdai“ ir bus atvertas kelias rajono plėtrai.
G.Natkevičius prisiminė, jog pramonine zona kadaise buvo ir dalis Nemuno salos, kur veikė žiemos uostas.
„Keičiasi žmonių poreikiai ir požiūris. Tai, kas anuomet atrodė šiuolaikiška ir patrauklu, šiuo metu jau neretai atrodo per daug masyvu ir griozdiška“, – sakė G.Natkevičius.
Laukiama, kol neliks gamybinės zonos
Liukrecija Navickienė
Aleksoto seniūnė
„Anksčiau kalbantis su šioje vietoje investuoti ketinančiais verslininkais, jie minėjo laukiantys H. ir O.Minkovskių gatvės rekonstrukcijos pradžios.
Vietos gyventojai pageidavo galimybės pėsčiomis patekti į salą, investuotojai taip pat pritarė idėjai šią zoną su Nemuno sala sujungti pėsčiųjų tiltu.
Buvo labai gražių planų, tačiau dabar, ko gero, viskas priklausys nuo to, ką įsigytoje teritorijoje planuoja daryti „Kauno grūdų“ vadovai. Kai susiduriama su privačia nuosavybe, miestas jau mažai ką gali paveikti. Darbus galime planuoti tik ten, kur yra savivaldybei priklausančios zonos.
Manau, jog stimulas šios vietovės plėtrai būtų ateityje išdygsiantys Kongresų rūmai. Kita vertus, jeigu „Kauno grūdai“ neperkels savo gamybinių patalpų, tai bus papildomas trukdis šalia statyti gyvenamuosius ar komercinės paskirties pastatus. Esu girdėjusi, jog iš grūdų elevatorių sklindantis garsas pasiekia ir „Žalgirio“ areną.“
