Iš šių mokesčių kasmet tikimasi surinkti po 300 mln. litų. Pradžioje jie bus naudojami pensijoms kompensuoti. Vėliau žadama didinti finansavimą kelių priežiūrai.
Palies visus automobilių savininkus
Motociklų su varikliu iki 0,5 litro darbo tūrio savininkai už savo transporto priemones šiais metais mokėtų 70 litų metinį mokestį, 0,501-1 litro – 130 litų, 1,001-1,5 litro – 190 litų, daugiau nei 1,5 litro – 250 litų metinį mokestį.
Dar labiau kišenes pakratys automobilių savininkai.
Automobiliams pagal variklio tūrį šis mokestis būtų skaičiuojamas taip: iki 1,5 litro – 90 litų, 1,501-2 litrai – 170 litų , 2,001-2,5 – 240 litų, 2,501–3 litrai – 310 litų, 3,001-3,5 litro – 380 litų, 3,501-4 litrai – 450 litų, 4,001-5 litrai – 520 litų, daugiau nei 5 litrai – 590 litų per metus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas prieš įvedant automobilių mokestį valdžiai visų pirma siūlo paskaičiuoti, ar iš jo į biudžetą gaunamos įplaukos bus tokios, kad kompensuos šiam mokesčiui administruoti patiriamas išlaidas.
„O tuo abejoju, - sakė A.Izgorodinas. - Latvijos pavyzdys rodo, kad ten įvestas automobilių mokestis biudžeto nepapildė – tik į ekonomiką įnešė daugiau sąmyšio“.
Visai kitaip mano finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis trečiadienį gynė planus įvesti automobilių mokestį ir teigė, kad apmokestinti turtą ir surinkti tokį mokestį būtų patogiausia.
„Aš asmeniškai ne vieną kartą esu pasakęs, kad kaip automobilių mėgėjas sutinku mokėti tokį mokestį. Tai turto mokestis, ekonomiškai sveikas mokestis. Jis nekerta kelio verslui, skirtingai, sakykim, nei papildomo pajamų apmokestinimo arba kokių nors kitų mokesčių kėlimo“, – Žinių radijui teigė ministras.
„Automobilio mokestis padėtų spręsti ir kontrabandos klausimus, nes cigaretės gabenamos automobiliais, kurių žmonės atsikrato, jeigu mato, kad kitaip neišsisuks nuo persekiojimo. Automobiliai tiesiog paliekami griovyje, o tokių pasienio rajonuose yra gana daug. Kita vertus, automobilių yra nemažai ir mūsų namų kiemuose. Manau, jų savininkai taip pat turėtų pasukti galvą“, – aiškino ministras.
Sumokėti - iki gruodžio vidurio
Mokestį mokėtų visi automobilių savininkai, kurių automobiliai registruoti „Regitroje“ - fiziniai asmenys, įmonės, valstybės institucijos. Išimtys būtų taikomos elektromobiliams, specialiosios paskirties – greitosios pagalbos, policijos, ugniagesių automobiliams bei diplomatų transporto priemonėms.
Mokestis turėtų įsigalioti spalio 1-ąją, tačiau vairuotojams gali tekti mokėti už visus metus. Jį reikėtų sumokėti kasmet iki gruodžio 1 dienos.
Taigi spalio 1-ąją planuojama apmokestinti visus, kurie tą dieną turi registruotą automobilį. Gali būti, kad mokestį bus galima mokėti dalimis. Tiesa, kai kurie ekonomistai primena, kad Lietuvoje mokesčiai atgaline data negalioja.
„Lizingu įsigytų automobilių vairuotojai irgi turės mokėti, nebent jei parašyta kitaip sutartyje su lizingo kompanija“, – portalui lrytas.lt sakė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
Labiausiai brangs alus
Darbo grupė taip pat nuo 2015 metų sausio 1 dienos siūlo papildomai padidinti akcizus alkoholiui. Skirtingoms alkoholio rūšims siūloma akcizą didinti skirtingai. Degtinei akcizą siūloma didinti 5 proc., nes, pasak ministro, labiau padidinus mokesčius šiam alkoholiui mažėjant apyvartai visi metasi į šešėlį.
Sidrams siūloma tarifą padidinti 35 proc., skaičiuojama, kad dėl to pusė litro gėrimo brangtų 18 centų.
Užtat alui akcizą siūloma kelti 50 proc., numatant išimtį mažosioms alaus darykloms, kurioms akcizas nebūtų didinamas. Pritarus siūlymui, didžiojoje alaus darykloje pagamintas alus brangtų 17 centų už puslitrį.
„Pirmiausia reikia kelti akcizus alkoholiniams gėrimams, kurių reklamos parduotuvėse labai spalvingos, kurių buteliukai gražiai atrodo, kurie vilioja jaunimo akį. Šių gėrimų kaina turėtų išaugti. Alus, žinoma, taip pat. Tačiau mes neturime pamiršti savo aludarystės tradicijų“, – aiškino ministras.
Jis žada, kad mažiesiems aludariams galėtų būti taikomas mažesnis akcizas. Taip būtų remiami mažieji Lietuvos alaus bravorai.
Alaus butelis pabrangs puse lito?
„Suprantu, kad gerbiamas finansų ministras ar žavioji jo patarėja galbūt labiau mėgsta vyną. Tačiau vynuogės Lietuvoje neauga, o salyklinių miežių – 15 tūkstančių hektarų.
Bet kai siūloma akcizą vynui didinti 10, o alui – 50 procentų, atleiskite, man tai kvepia visišku neišmanymu. Kaip galima tikėtis surinkti daugiau pinigų, jei alaus rinka ir taip trečius metus Lietuvoje krinta?“, – valdančiųjų siūlymais stebėjosi Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Anot jo, iš viso per metus akcizas alui padidėtų net 60 procentų, nes 10 proc. jis didinamas nuo kovo. „Finansų ministerijos skaičiavimai, kad dėl to alaus butelis pabrangtų tik 17 centų, yra nieko verti. Iš tiesų jo kaina pakiltų nuo 25 iki 50 centų“, – teigė S.Galadauskas.
Pinigus dalys trejus metus
Pensijų kompensavimui reikės 443 mln. litų. Šiemet tam bus skirta 88,6 mln. litų, o likusi suma bus išdalinta lygiomis dalimis 2015 ir 2016 metais.
Pinigai bus mokami dalimis - kas ketvirtį pradedant nuo šių metų pabaigos.
Mažiausia suma, kurią reikia kompensuoti - 100 litų. 2009-2011 m. mirusių pensininkų paveldėtojai pinigų neatgaus.
