Prognozuojama, jog per artimiausią dešimtmetį krova Klaipėdos uoste išaugs dvigubai ir viršys 70 mln. tonų per metus. Tokios prognozės kai kam kelia siaubą, tad svarstoma, kaip nepaversti klaipėdiečių uosto plėtros įkaitais.
Numatoma Klaipėdos geležinkelio mazgą plėtoti naujas atšakas tiesiant ne per miestą, bet užmiesčiu. Tokiai vizijai pritaria ir miesto savivaldybė, ir Susisiekimo ministerija. „Mūsų pagrindinis tikslas – gerinti situaciją mieste net ir augant krovai. Klaipėdos stoties nereikėtų plėsti, o siekti maksimaliai iškelti krovinių srautus į užmiestį, kaip daroma visose civilizuotose šalyse“, - sakė Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Derins tris projektus
Uosto direkcijos vadovo manymu, svarbu, kad Klaipėdos geležinkelio stoties plėtra būtų vykdoma lygiagrečiai su pauosčio kelyno projektu, taip pat planuojamu tiesti bendrovės „PKN Orlen“ produktotiekiu į Klaipėdos uostą.
Kompleksinis šių trijų projektų įgyvendinimo planas, anot A.Vaitkaus, turėtų būti patvirtintas Vyriausybės nutarimu, kuriame aiškiai atsispindėtų valstybės prioritetai. Šį siūlymą ministerijos vadovybei artimiausiu metu žada pateikti penktadienį Klaipėdoje viešėjęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti Draugystės geležinkelio stotis pernai atnaujinta, įrengtas įvažiavimas nuo Pagėgių atriedantiems sąstatams.
Atlaisvins Kalnupės gatvę
Įrengus pauosčio kelyną, atsiras galimybė traukiniams riedėti tiesiai į šiaurinėje dalyje esančias uosto kompanijas ir vykdyti krovą, aplenkiant miestą.
„Tai labai svarbi priemonė siekiant mažinti triukšmą, oro taršą. Pauosčio kelynas yra pirmasis žingsnis. Čia laimėtų visi, o pirmiausiai miesto gyventojai, nes triukšmas ženkliai mažėtų. Be to, valstybė pajustų ekonominę naudą – kuo greičiau atkeliauja kroviniai, tuo uostas patrauklesnis“, - aiškino A.Vaitkus.
Siekiant nukreipti krovinių srautą toliau už miesto, siūloma rekonstruoti Nevėžio gatvę. Ja riedėtų krovininis transportas, kuris dabar juda Kalnupės gatve ir šios gyventojams kelia didelių nepatogumų. Kol kas dar svarstoma, kokio pločio gatvės reikės, kaip ir kokiais etapais projektas bus vykdomas. Uosto direkcija pasiryžusi darbus finansuoti savo lėšomis.
Niekas nenori mokėti
Pagaliau iš mirties taško pajudėjo ir kito svarbaus transporto mazgo – Baltijos-Minijos gatvių dviejų lygių sankryžos projektas, kuriam lėšų bus skirta ir iš Europos Sąjungos fondų. Pagal sutartį jį būtina užbaigti iki kitų metų rudens. Ši sankryža leis į Klaipėdą atriedantį sunkųjį transportą nukreipti tiesiai į uostą, aplenkiant miestą. Bus įrengti privažiavimo keliai prie naujai statomų keleivių ir krovinių terminalų.
Kol kas nepavyksta išspręsti Nemuno gatvės, vingiuojančios palei uostą, gyventojų problemų. Dviejų namų gyventojai nesulaukia žadėtų kompensacijų ir iškeldinimo. Vis nesutariama, kas turi šias išlaidas, siekiančias daugiau kaip 2 mln. litų, padengti. Uosto direkcija kratosi tokios prievolės, motyvuodama, jog ji nevykdo krovos, tai daro uoste veikiančios kompanijos – šios ir turėtų pasirūpinti uosto rezervinę teritoriją atlaisvinti nuo gyventojų.
Rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą tikimasi padedant Susisiekimo ministerijai.
