Mat mokestis už buitinių atliekų toną, atgabenamą į Klaipėdos regiono sąvartyną, gerokai padidėjo. Ir tai apskrities savivaldybes įvarė į kampą.
Atliekų tvarkymo sąnaudoms padidėjo, ir savivaldybėms nebeužtenka pajamų, - rinkliavos, kurią už šiukšlių tvarkymą sumoka gyventojai, įmonės ir įstaigos. Norėdamos išsisukti iš bėdos, dauguma savivaldybių ketina padidinti rinkliavą.
Sąvartyno mokestis padvigubėjo
Privaloma rinkliava už atliekų tvarkymą buvo patvirtinta tuomet, kai už vieną toną atvežamų mišrių atliekų Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) mokestis siekė apie 50 -- 60 litų.
Tačiau pernai rudenį regioniniame sąvartyne atliekas buvo pradėta tvarkyti ekologiškai, ir KRATC vadinamąjį vartų mokestį savivaldybėms padidino daugiau nei du kartus.
Pavyzdžiui, beveik 55 litus už toną mokėjusi Palangos savivaldybė nuo šių metų pradžios moka 125 litų vartų mokestį. Surinkdama ir atveždama į sąvartyną bendrovė "Palangos komunalinis ūkis" anksčiau išleisdavo 198 litus, dabar - 270 litų.
Palanga pernai į sąvartyną išvežė apie 14 tūkst. tonų buitinių atliekų. Tai kurorto komunalininkams kainavo apie 2,8 mln. litų.
Iš atliekų tvarkymo rinkliavos įmonė pernai gavo apie 2,5 mln. litų. Dar apie 300 tūkst. litų už viešose vietose surinktas šiukšles skyrė savivaldybė. Tad gautų pajamų kurorte atliekas tvarkantiems komunalininkams pernai pakako.
Mėgins sumažinti šiukšlių kiekį
Kadangi 1 tonos šiukšlių išvežimo sąnaudoms per mėnesį padidėjo per 70 litų, "Palangos komunalinis ūkis" paskaičiavo, kad šiemet įmonei pritrūks beveik 900 tūkst. litų.
"Tai pinigai, kuriuos turėjome surinkti iš gyventojų ir įmonių, padidinę rinkliavą už šiukšlių surinkimą. Tačiau nusprendėme to nedaryti, bet maždaug 3 tūkst. tonų sumažinti į sąvartyną išvežamų atliekų kiekį", -- teigė bendrovės "Palangos komunalinis ūkis" vadovas Konstantinas Skierus.
Tai padaryti ketinama skatinant palangiškius rūšiuoti atliekas.
Prieš trejus metus prie daugiabučių namų pastatę specialius konteinerius stiklui, plastikui ir popieriui, komunalininkai pastebėjo, kad atliekų mieste per metus sumažėjo apie 1,7 tūkst. tonų.
Gyventojų sukauptas antrines žaliavas išsiveža perdirbėjai ir jos nebepatenka į sąvartyną.
Dabar įmonė už 83 tūkst. litų yra nupirkusi tūkstantį antrinėms žaliavoms skirtų 240 litrų talpos konteinerių, kurie bus išdalinti individualiuose namuose gyvenantiems palangiškiams.
Be to, prie privačių namų bus pastatyta 800 konteinerių žaliosioms atliekoms kompostuoti.
Antrinių žaliavų padaugėjo
Manoma, kad šiukšles pradėję rūšiuoti ir privačių namų gyventojai miestui atliekų kiekį padės sumažinti apie pusantro tūkstančio tonų.
K.Skierus įsitikinęs, kad rūšiuoti atliekas pavyks įtikinti visus palangiškius, kurie jau pradeda suprasti, kad taip rinkliava už šiukšlių surinkimą ateityje gali net mažėti.
"Pirmaisiais metais prie daugiabučių namų esantys antrinių žaliavų konteineriai būdavo pripildyti kartą per tris savaites, o vėliau juos tuščiais tekdavo pakeisti jau kas antrą savaitę.
Vasarą išrūšiuotas antrines žaliavas tenka išvežti net du kartus per savaitę", -- pasakojo kurorto komunalininkų vadovas.
Vasarą rūšiuos visas šiukšles
Daugiau nei tūkstantį tonų į sąvartyną vežamų atliekų sudaro gyventojų išmetami seni baldai, durys, langai, po smulkių remonto darbų liekantis statybinis laužas.
Didelių gabaritų atliekas vasarį nemokamai pradėjo priiminėti netoli Palangos Joskaudų kaime (Kretingos r.) atsidariusi KRATC įrengta speciali aikštelė.
Kurorto gyventojai bus raginami į ją vežti didelių gabaritų atliekas. Jei jos ar statybinis laužas bus paliekamas mieste prie konteinerių, bus skiriamos baudos.
Palangos komunalininkai yra numatę dar vieną būdą atliekų kiekiui sumažinti. Vasarą Joskaudų aikštelėje ketinama pastatyti mobilią atliekų rūšiavimo liniją, kurioje bus rūšiuojamos visos per sezoną Palangoje sukaupiamos šiukšlės.
"Išrūšiavus atliekas, jų turėtų sumažėti apie 30 proc. Jei mūsų planai pasiteisins, pernai į sąvartyną išvežtą 14 tūkst. tonų atliekų kiekį šiais metais turėtume sumažinti iki 9 tūkst. tonų", -- teigė K.Skierus.
