DNB banko prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas aiškina, jog būsto rinkos augimui postūmį davė padidėjusi paklausaus būsto pasiūla ir išliekantis santykinai žemas palūkanų lygis. Šiandien
Natūralu, kad daugiausia paskolų būstui įsigyti išduota sostinėje. Iš DNB banko 2013 metais pasirašytų naujų sutarčių būstui 47 proc. teko Vilniaus regionui, 25 proc. - Kauno regione, 16 proc. - Klaipėdos regione. Akivaizdžiai didesnio aktyvumo, palyginti 2012-uosius su 2013-aisiais, būta Šiauliuose ir Panevėžyje.
Naujoms būsto paskoloms, kurias bankas suteiks nuo pirmadienio, vasario 17 d., DNB bankas taikys naują kainodarą.
Bankas ir toliau dalins paskolas fiksuotomis arba kintamomis palūkanomis. Pastarąsias sudarys dvi dalys – pastovioji ir kintama, tačiau keisis jas sudarančių komponentų skaičiavimas.
Pastovioji būsto kreditų palūkanų dalis – kliento marža – nustatoma kiekvienam klientui atskirai, įvertinant tam tikras aplinkybes. Ši palūkanų dalis fiksuojama visam sutarties galiojimo laikui.
Palyginti su iki šiol skaičiuota kliento marža, naujiems klientams ji sumažės, nes iš jos bus išbraukta ilgalaikio pinigų skolinimosi kainos dedamoji dalis.
Kintamoji palūkanų dalis bus susieta su Europos bankų ilgalaikio finansavimo norma. Tai ilgalaikio pinigų skolinimosi rinkoje kainą atspindintis rodiklis, kuris apskaičiuojamas prie trumpalaikio pinigų skolinimosi kainą parodančio EURIBOR ar VILIBOR pridedant Europos bankų ilgalaikio skolinimosi maržą.
„Klientas iš anksto žino, kad jo mokamų palūkanų dydis priklausys tik nuo ilgalaikio pinigų skolinimosi kainos pokyčio rinkoje, o sąlygos visiems imantiems paskolas būstui įsigyti bus vienodos, nepriklausomai nuo to, kada imama paskola“, - sprendimą taikyti naują kainodarą aiškino Š.Nedzinskas.
Bankas Europos bankų ilgalaikio finansavimo normą pasirinko todėl, kad Lietuva nuo 2015-ųjų siekia įsivesti eurą. Be to, apie 80 proc. naujų būsto paskolų išduodama eurais.
