Slidinėjimo trasų šeimininkai su ilgesiu kalba apie 2012–2013 metų žiemos sezoną. Tačiau šiemet telieka žiūrėti, kaip žliunga dirbtinis sniegas.
Užtat birštoniškiai buvo apdairesni ir šiemet išvis vartų į trasas neatkėlė. Kodėl kiti rizikavo ir dabar priversti skaičiuoti nuostolius?
Nuspėjo šiltą žiemą
„Galbūt ir kitų slidinėjimo centrų šeimininkai jautė, kad žiema tokia bus, bet rizikavo. Žiemos gruodžio mėnesį, galima sakyti, išvis nebuvo, sausio pusė taip pat nekokia. Tad leisti pinigus trasoms ruošti nebuvo prasmės.
Kaip paaiškėjo, neprašovėme. Nenorėjome pinigų paleisti pavandeniui“, – skaičiuodamas likusias dienas iki kalendorinio pavasario kalbėjo Birštono miesto tvarkymo tarnybos vadovas Algirdas Kederys.
Įprastai slidinėjimo sezonas savivaldybei atsieina apie 100 tūkstančių litų.
Pasak A.Kederio, pajamos, nelygu orai ir sėkmė, gali siekti ir 50 tūkst., ir 120 tūkst. litų.
„Jei sezonas geras, balansuojame tarp išlaidų ir pajamų“, – sakė birštoniškis.
Pelnas nėra tikslas
A.Kederys neslėpė: jų trasos išlaikomos savivaldos, tad pagrindinis tikslas – ne pelną krauti, o didinti kurorto patrauklumą tarp turistų.
„Birštonui svarbu kurorto tradicijos, didinti turistų srautą.
Tarkime, vyrai slidinėja, o moterys eina į masažus“, – kalbėjo A.Kederys.
Už pinigus, kuriuos šią žiemą sutaupė neatverdamas trasų slidininkams, Birštonas ketina kitais metais įsigyti sniego patranką. O jeigu pinigų prireiks vasaros pramogų plėtrai, leis juos šiltojo sezono projektams.
Miesto tvarkymo tarnybos vadovas neslėpė sulaukęs nemenkų priekaištų, kad nepūtė dirbtinio sniego ant trasų.
„Jei puti sniegą ir jis tirpsta, visi priekaištauja. Jeigu neputi, irgi priekaištauja. Taip jau yra“, – sakė A.Kederys.
Nuostolių – su kaupu
Lietuvos žiemos sporto centras (LŽSC) Ignalinoje vis dar kviečia atvykti slidinėti, tačiau norinčių pasimėgauti šia pramoga mažai.
„Sąnaudos didžiulės, sniego prigaminta, tačiau žmonių ne per daugiausia. Prastas sezonas. Kai lauke sniego nematyti, žmonės netiki, kad ir trasose jo bus. Gal ir reklamos stoka kalta.
O kai Druskininkuose prieš kelerius metus buvo atidaryta sniego arena ir dabar galima net liepos mėnesį slidinėti, žiemos pramogos jau nebe tokios svarbios“, – nuostolingos žiemos bėdas vardijo LŽSC vadovas Bronislavas Cicėnas.
Jis neslėpė, kad orams šylant dirbtinio sniego kokybė darosi vis prastesnė. Slidinėjimo centro planus drumstė ir šlapdriba praėjusį šeštadienį, ir lietus sekmadienį.
„Nedirbti negalėjome, o algą darbuotojams dvigubą teko mokėti, juk šventė“, – guodėsi B.Cicėnas.
Sausį ruošdamasis atverti trasas slidininkams LŽSC išleido apie 40 tūkstančių litų. Sausio 13-ąją pradėję pūsti dirbtinį sniegą, sausio 18-ąją trasų šeimininkai sulaukė pirmųjų slidininkų.
Kiek pinigų prireikė visam sezonui, LŽSC dar neapskaičiavo, tačiau puikiai supranta, kad turės kapstytis iš nuostolių.
Teks atleisti darbuotojų
Pasak B.Cicėno, gruodį, sausį centras paprastai gauna daugiausia pajamų. O šiemet 60 proc. to, ką išleido, teks nurašyti į nuostolius.
„Mes negalime sakyti: blogas sezonas, tad nedirbsime.
Birštono kalnas priklauso savivaldybei. Tad ten kitaip tvarkomasi.
O mes – viešoji įstaiga. Dirbdami vis tiek kiek nors uždirbame. Nors darbuotojams atlyginimą sumokėti galime. Tačiau, žinoma, ne šiemet“, – kalbėjo B.Cicėnas.
Jis sakė, kad tikriausiai teks veržtis diržus – mažinti darbuotojų skaičių.
„Tačiau šitaip kertame šaką, ant kurios patys sėdime. Juk slidinėjimas – specifinis reikalas, mūsų darbuotojai specialiai išmokyti. Galima sakyti, kad šis verslas traukiasi“, – sakė LŽSC vadovas.
Ilgisi praėjusių metų
„Labai nelengva šiemet buvo ir sezono pradžia, ir pabaiga.
Ir pas mus lankytojų nėra, ir ant Vilniaus Liepkalnio, ir Ignalinoje.
O ir sniego kokybė prastoka – jis gelsvas, tirpsta, vanduo tik teka“, – net nemėgino padėties gražinti Anykščių kalnų slidinėjimo centro „Kalitos kalnas“ vadovas Liudvikas Avietė.
Jis apskaičiavo, kad šiemet slidininkų sulaukė 26 ar 27 dienas. Užtat vien prieš sezono pradžią prireikė arti 20 tūkst. litų. Kiek teko sukišti vėliau, L.Avietė dar neapskaičiavo.
Nuotaiką anykštėnams temdė ir nepasiteisinę lūkesčiai – žiemą jie ketino pasitikti atsinaujinę. „Kalitos kalnas“ įsirengė naują keltuvą, kuris atsiėjo 115 tūkstančių eurų (397 tūkst. litų). Tiesa, didžiąją dalį sumos padengė Europos Sąjungos fondai.
„Pernai buvo nuostabus sezonas, o šiemet, deja, nuostolingas“, – sakė L.Avietė.
