Pasak VTAT direktoriaus, nekokybiškų pirkinių įsigijusių lietuvių dalis per porą metų sumenko vienu procentiniu punktu (nuo 39 iki 38 proc.). Paslaugų kokybė tuo metu augo sparčiau – nepatenkinamos kokybės paslaugas nusipirkusių vartotojų dalis per dvejus metus sumažėjo nuo 26 iki 19 proc.
„Tai labai geras rodiklis, kuris rodo, kad verslas pradėjo rimtai galvoti apie kokybiškas prekes ir kokybiškas paslaugas, o vartotojai, matyt, per tuos dešimt metų buvo ypač aktyvūs.
Taip verslas, žinodamas savo vartotojų rinką, pabandė atrasti optimalių sprendimų, kad tų nekokybiškų prekių ir paslaugų būtų mažiau“, – aiškino F. Petrauskas.
Tyrimas atskleidė, kad nekokybiškas prekes ar paslaugas įsigiję vartotojai dažniausiai reikalavo pakeisti nekokybiškas prekes – tokį pageidavimą išreiškė 73 proc. apklaustųjų. Atgauti sumokėtus pinigus norėjo beveik trys penktadaliai – 58 proc. – pirkėjų. Dar ketvirtadalis pageidavo pardavėjų atsiprašymo.
Besikreipiančių į vartotojų teisių apsaugos institucijas lietuvių per dvejus metus taip pat sumažėjo 3 proc. punktais – į jas nesikreipę tikino 94 proc. apklaustųjų.
Vartotojai ir verslininkai vieningai teigė, kad patogiausia informavimo apie vartotojų teises forma yra valstybinis transliuotojas – radijas ir televizija bei internetas.
