Kovoje dėl „Rail Baltica“ vėžės - Panevėžio viršus

"Rail Baltica" strateginių pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitoje teigiama, kad vėžė per Panevėžį laikoma labiau subalansuota gamtinės, socialinės ir ekonominės aplinkos atžvilgiu nei toji, kuri būtų tiesiama per Šiaulius.

Jei vėžė eitų per Panevėžį, ji sudarytų 180 kilometrų, jei per Šiaulius - 220-223 kilometrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei vėžė eitų per Panevėžį, ji sudarytų 180 kilometrų, jei per Šiaulius - 220-223 kilometrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

2014-02-20 17:01, atnaujinta 2018-02-16 02:15

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Panevėžio ir Šiaulių apskričių socialinė, demografinė ir ekonominė būklė šiuo metu yra labai panaši, todėl nėra priežasčių teigti, kad "Rail Baltica" geležinkelio trasos lokalizavimas viename ar kitame regione šiuo aspektu yra reikalingesnis siekiant paskatinti labiau atsiliekančio regiono ekonominę raidą ir taip subalansuoti šalies vystymąsi.

Panevėžio regiono ekonominiai rodikliai nežymiai, tačiau geresni, todėl alternatyva per šį miestą įvertinta kiek geriau. Tuo tarpu alternatyva per Šiaulius turi palankesnes sąlygas integruotumui su Europos geležinkelių tinklu sukurti.

Pažymima, kad geležinkelio vėžės per Šiaulius alternatyva sąlygotų mažesnes kapitalo investicijas tik Lietuvos atkarpoje, be to, pajamų iš keleivių ir krovinių pervežimo sumažėjimas Lietuvos ruožu neapsiribotų, todėl alternatyvų ekonominis vertinimas viso projekto masteliu šiai alternatyvai būtų dar mažiau palankus.

Pagrindiniai gyventojų sveikatą sąlygojantys veiksniai geležinkelio statybos metu yra triukšmas, oro tarša - daugiausiai dulkėmis, vibracija ir infragarsas, o eksploatacijos metu prisideda dar ir galimos transporto avarijos, teritorinė atskirtis bei psichoemocinis poveikis dėl ūkinės veiklos plėtros, žemėnaudos pokyčių.

Vėžės per Panevėžį alternatyvos atveju geležinkelio juostoje gyvena 25 tūkst. žmonių. O jeigu būtų pasirinktas geležinkelio kelias per Šiaulius, ji kirstų 150 tūkst. žmonių gyvenamąją zoną, aplenkiant Šiaulius iš rytų - 110 tūkstančių.

Gyventojų tankis gyvenvietėse, kaimuose ir vienkiemiuose yra panašus, skaičius labiausiai išsiskiria dėl to, kad Šiaulių alternatyva kerta daugiau miestų, be to - kerta juos ne mažai apgyvendintu pakraščiu, kaip Panevėžio alternatyva, bet per kur kas tankiau apgyvendintus rajonus. Todėl Šiaulių alternatyva apgyvendinimo tankio prasme vertinama daug prasčiau.

Į Panevėžio alternatyvos statybos juostą patektų 1362 sklypai, vėžei einant per Šiaulius - 2109, o per aplenkiant miestą - 2055 sklypai. Kita vertus, Šiaulių alternatyvos atveju laikant, kad nauja geležinkelio linija būtų tiesiama greta esamos visur, kur tik įmanoma, išskyrus atkarpas, kur nuo esamos geležinkelio linijos tektų nutolti siekiant išlaikyti pakankamo spindulio posūkius, visuomenės poreikiams būtų reikalinga paimti mažiau žemės, todėl tiesioginis psichoemocinis poveikis būtų mažesnis.

Jei vėžė eitų per Panevėžį, ji sudarytų 180 kilometrų, jei per Šiaulius - 220-223 kilometrus.

Alternatyvos eina per centrinę Lietuvos dalį - Lietuvos lygumą ir rytinę Žemaičių aukštumos dalį. Panevėžio alternatyva nuo Kauno eina Vidurio Lietuvos lygumos teritorija: kerta Nevėžio žemumą ir Mūšos-Nemunėlio bei Žiemgalos žemumas.

Šiaulių alternatyva nuo Kauno Nevėžio upės žemupyje kerta Nevėžio žemumą, kyla į rytinėje Žemaičių aukštumos dalyje esančią Rytų Žemaičių plynaukštę, po to leidžiasi nuo jos kirsdama Mūšos-Nemunėlio ir Žiemgalos žemumas.

Alternatyvos nekerta aukštos vertės, vaizdingų, kraštovaizdžio vizualinių struktūrų.

Pasak ekspertų, poveikis paviršiniams vandens telkiniams daugiausiai galimas statybų metu - pavyzdžiui, upių vagų natūralumo pakitimai, krantų erozija, vandens drumstumo padidėjimas. Šis poveikis gali būti kontroliuojamas tinkamai organizuojant rangos darbus ir užtikrinant šių darbų aplinkosauginę priežiūrą.

"Rail Baltica" laikomas prioritetiniu transeuropinio transporto tinklo projektu. Europos Sąjungos institucijos "Rail Baltica" įvardija kaip strateginį ir ilgalaikį projektą, kurio tikslas - plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių. Modernizuotos geležinkelių linijos leistų efektyviai susisiekti sausuma tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių (ypač Suomijos) ir ilgainiui - su Centrine Azija.

Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turėtų aplinkosauginių privalumų, mažintų transporto spūstis Europos kelių tinkle, gerintų prieigą prie Baltijos valstybių ir skatintų spartesnę regioninę plėtrą susijusiose šalyse.

Ilgalaikis tarptautinio geležinkelio "Rail Baltica" projekto tikslas - įgyvendinti principus, susijusius su įvairių rūšių transporto derinimu, sąveika, patikimumu, saugumu ir sudaryti palankias sąlygas naudoti mažiausiai aplinkai kenkiančio transporto rūšis.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.