* * *
Advokatų kontoros „Sorainen Law Offices“ advokatas Tomas Kontautas:
„Tiek hidrometeorologų, tiek astrologų veikla susijusi su ateities prognozavimu.
Hidrometeorologai, naudodami šiuolaikinio mokslo pripažintus būdus, stebi atmosferą ir vandens paviršių, vertina gautus duomenis, prognozuoja hidrometeorologinių sąlygų kaitą.
Visa tai daroma tam, kad gavus šią informaciją būtų sumažintas neigiamų hidrometeorologinių sąlygų poveikis aplinkai ir žmonėms.
Astrologai siekia numatyti (nuspėti) ateitį būdais, kuriuos šiuolaikinis mokslas vertina skeptiškai. Todėl protingas ir apdairus asmuo į astrologines prognozes neturėtų žiūrėti rimtai ir jomis pasitikėti.
Teisiniu požiūriu, jeigu asmuo dėl astrologinės prognozės patiria nuostolių (pavyzdžiui, asmuo, pasikliaudamas tariamai sėkminga diena, išleidžia visas pajamas loterijos bilietams), teisinė astrologo atsakomybė negali atsirasti, kadangi tokie santykiai nepriklauso teisės reguliavimo sferai.
Hidrometeorologinės prognozės, net ir paremtos moderniausiais moksliniais metodais, niekuomet visiškai tiksliai negali nurodyti, kokios bus hidrometeorologinės sąlygos tam tikrą dieną.
Hidrometeorologinės prognozės nurodo tikėtinas hidrometeorologines sąlygas, t.y. visuomet egzistuoja ir tikimybė, jog prognozės nepasitvirtins.
Būtent dėl šios priežasties teisės aktai nenustato hidrometeorologijos tarnybų atsakomybės už nuostolius, kurių patyrė asmuo, pasikliaudamas prognoze.
Protingas ir apdairus asmuo neturėtų visiškai pasikliauti šiomis prognozėmis, tačiau pats, planuodamas ir vykdydamas veiklą, turėtų imtis priemonių, kad nuostoliai, kuriuos gali lemti hidrometeorologinių sąlygų kaita, būtų kuo mažesni.
Hidrometeorologijos tarnybų civilinė atsakomybė galėtų atsirasti, jei ekstremalių hidrometeorologinių sąlygų, kurios gali sukelti stichines, gaivalines, katastrofines nelaimes ar ypatingas ekologines situacijas, prognozės nebuvo tinkamai atskleistos visuomenei.
Aviacijos ir laivybos srityje, kur ypač svarbios hidrometeorologinės prognozės, hidrometeorologijos tarnybų civilinė atsakomybė gali atsirasti.
Tokia galimybė įmanoma, jei jos tinkamai nepateikė informacijos suinteresuotiems asmenims (pavyzdžiui, informacija pateikta pavėluotai, informacija iš viso nepateikta, nes sugedo hidrometeorologiniai prietaisai ir pan.), ir dėl to patirta žala (pavyzdžiui, pilotas laiku negavo informacijos apie tvyrantį tirštą rūką ir leidžiantis lėktuvas patyrė avariją).
Lietuvos praktikoje tokio pobūdžio civilinių bylų nėra buvę, tačiau jų būta užsienio valstybėse“.
