Pusdienis ar ir visa diena, praleista Vilniaus knygų mugėje. Nuo žmonių gausos, įspūdžių ir triukšmo vakarop linkstančios kojos. Išleista daugiau pinigų, nei planuota.
Mugėje apsilankiusių vilniečių skaitytojų kalbos panašios. Vieni knygas glėbiais čia perka dėl to, kad pigiau, kiti – dėl to, kad ant prekystalių rikiuojasi naujienos. Bet visi „Lietuvos ryto“ priedo „Sostinė“ pašnekovai tvirtino tą patį – metų knygų pirkimas vyksta šioje mugėje.
Kiek tarp mugės lankytojų yra vilniečių? Pernai šią knygų šventę aplankė 64 tūkst. žmonių.
Nesunku nuspėti, kad dauguma jų – iš sostinės. Vadinasi, dažais dar kvepiančių knygų stirtos nukeliaus į tūkstančių vilniečių būstus.
Afganistanas tapo artimas
Mugėje sutikti Aleksiejus ir Daiva Luchtanai „Sostinei“ sakė, kad ieško knygų apie kraštus, kurie jiems tapo artimi.
Archeologai jau dalyvavo keturiose ekspedicijose, dirbusiose Afganistano Goro provincijoje, kur susidūrė su visiškai netyrinėtu regionu. Tos teritorijos nežino net afganistaniečiai archeologai, jie stebėjosi, kad jų šalyje yra toks užmirštas kraštas.
„Susirgome ta liga“, – prisimindama ekspedicijas į Afganistaną atsiduso D.Luchtanienė. Vis dėlto ji žvilgčiojo ir į grožinės literatūros lentynas.
A.Luchtanas jau nebesuskaičiuoja, kelintoje mugėje lankosi. Ir visada šis renginys virsta didžiausiu metų knygų pirkimu.
Namo išeina tik sutemus
„Patogu, nes viskas vienoje vietoje. Dabar leidyklų yra tokia daugybė, kad visiems jų knygynams apeiti trūksta laiko. Kaip doras katalikas sekmadieniais turi nueiti į bažnyčią, taip knygų mėgėjas privalo apsilankyti kiekvienoje mugėje. Nedalyvauti joje būtų nuodėmė“, – juokavo A.Luchtanas.
Luchtanai prieš kiekvieną mugę sudaro maršrutą ir stengiasi jo laikytis, bet vis tiek kiekvienais metais iš mugės išeina tik sutemus.
D.Luchtanienė sakė, kad būdavo mugių, kai nuo vaikščiojimo netekdavo jėgų.
„Tvanku, be to, patalpose, kur tiek žmonių, visokios energetikos būna. Nors šeštadieniais daug įdomių renginių, į mugę stengiamės neiti, nes tą dieną lankytojų itin daug“, – aiškino archeologė.
Vaikus pratina prie knygų
Psichologės Vaidos Platkevičiūtės krepšelyje – knygos mažyliams. Ji augina tris vaikus, todėl pirmiausia pasirūpino literatūra jiems.
„Mugėje išsirinkti knygų sau sunku, nes čia jų gausybė. O ką pirksiu vaikams, žinojau, tad surasti nebuvo sunku“, – šypsojosi moteris.
Ji atžalas prie knygų pratina nuo mažens – kartu daug skaito, atsiveda mažylius į mugę, užsuka į bibliotekas. „Stengiuosi, kad vaikai įsisąmonintų, jog kompiuteris nepakeičia knygos skaitymo malonumo“, – tvirtino V.Platkevičiūtė.
Patinka bendravimas
Ekonomistas Antanas taip pat nupirko knygų vaikams. Bet jis įsigijo ir mokslinės literatūros.
„Ieškau naujienų, knygų geresnėmis kainomis. Ateinu, apsiperku ir skaitymo visiems metams turiu. Be to, ir bendravimas mugėje kitoks nei knygyne. Gali ilgiau pašnekinti pardavėjus, leidėjus, net pasiderėti“, – džiaugėsi vilnietis.
Jis prisipažino jau viršijęs mugei nusistatytą išleisti pinigų limitą. Taip būna per kiekvieną mugę – jose Antanas palieka po kelis šimtus litų.
Vilniečio nuomone, jeigu knygos labai nereikia, geriau palaukti. Jis įsitikino, kad ką tik išleistą knygą, kainuojančią 20–30 litų, po metų galima įsigyti už 15 litų. Bet mugėje sunku susilaikyti nepirkus.
Prieš mugę taupo pinigus
Filologas Vidas Švelnys – poezijos gerbėjas. Todėl jo krepšelyje gulėjo Marcelijaus Martinaičio poezijos ir biografinių užrašų knygos.
„Esu šio poeto gerbėjas. Jaunystėje dainuodavome pagal jo eilėraščius sukurtas dainas, o „Kukučio baladės“ man yra kūrybos viršūnė“, – teigė V.Švelnys. Bent kelis mėnesius prieš Knygų mugę jis pradeda taupyti atidėdamas po šimtą litų pirkiniams.
„Knygų mugė man – metų renginys, tik gaila, kad ji vyksta šildymo sezono metu. Rengtų ją rudenį, žmonių būtų nepalyginti daugiau. Juk kas yra lankytojai? Inteligentai, vos įstengiantys susimokėti už buto šildymą“, – svarstė V.Švelnys.
Jaučiasi lyg „Suokalbyje“
Poetas Benediktas Januševičius neskubėjo pirkti. Mugėje jis praleis keturias dienas, tad turės progų įsigyti jam patinkantį leidinį.
„Mugė man pirmiausia – renginiai. Ateinu čia susitikti su kultūros žmonėmis, su kuriais šiaip ne visada pavyksta susieiti.
Man svarbiau ne pinigus išleisti, o pasiklausyti, pamatyti.
Esu labiau savanaudis, – kalbėjo B.Januševičius. – Juk kur daugiau pamatysiu Juozą Erlicką? Tik čia, mugėje.“
B.Januševičius apgailestavo, kad uždaryta kavinė „Suokalbis“ Vilniuje, kurioje rinkdavosi meno žmonės.
Kitos tokios vietos Vilniuje taip ir neatsirado, tad kiekviena mugė B.Januševičiui šiek tiek kompensuoja susitikimus „Suokalbyje“.
Save renginių medžiotoju vadinantis B.Januševičius sakė, kad ne visi tai supranta: „Kai kuriems lankytojams rūpi tiktai knygos. Jie nesupranta, kad literatūros gyvenimas yra ne vien jos. Tai ir susitikimai, pokalbiai su rašytojais, ryšiai su leidėjais, knygų aptarimai.“
Poetas stebėjosi neradęs toje pačioje vietoje kaip pernai įrengto knygyno „Eureka!“ stendo. Jis buvo perkeltas net į kitą salę. Bet daugiau permainų nuolat šiose mugėse dalyvaujantis poetas nepastebėjo.
