Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus patarėjas Romualdas Kozyrovičius pasakojo, kad idėją paleisti traukinį iš Kinijos per Kazachstaną į Lietuvą jam, tuomečiam ambasadoriui Kazachstane, 2007 m. pasiūlė išeivijos verslininkas Vytautas Paulius.
Pats JAV lietuvis prisimena, jog prieš gerus septynerius metus ėmė sukti galvą, kaip galima būtų išnaudoti Lietuvos potencialą – puikią geografinę padėtį ir kuriamą infrastruktūrą bei sausumos keliu sujungti Azijos šalių rinkas su Europa.
„Tuo metu ėmė ryškėti Kinijos ir Kazachstano kuriamos pasienio bemuitės zonos kontūrai. Tai paskatino detaliau pasidomėti naujomis atsirandančiomis galimybėmis Lietuvai. Specialaus konteinerinio traukinio idėją išdėsčiau ambasadoriui R. Kozyrovičiui ir jis tam pritarė“, - prisiminė V.Paulius.
Vien paruošiamoji projekto stadija užtruko dvejus metus ir tik tuomet prasidėjo rimtesni darbai. Teko išnaudoti V.Pauliaus kompanijos „VPA“, jo asmeninius kontaktus, kantriai derėtis su kinais bei kazachais ir užsitikrinti Lietuvos politikų paramą. Pats JAV verslininkas mynė įvairių institucijų slenksčius, investavo savo pinigus, ieškojo naujų ryšių.
Šios idėjos rėmėju tapo ir tuometis Lietuvos Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Buvo imta ieškoti tiesioginių ir netiesioginių kelių, kaip viską pajudinti iš mirties taško. 2009 m. Lietuvos ir Kinijos iniciatyva Vilniuje buvo surengtas pirmasis Azijos ir Europos (ASEM) transporto ministrų susitikimas bei Azijos - Europos transporto plėtros forumas, kurių metu buvo patvirtinta Vilniaus deklaracija – susitarimas sukurti strateginį veiksmų planą, kaip sujungti Europos ir Azijos transporto tinklus.
„Tarsimės su didžiausiomis Kinijos transporto ir logistikos bendrovėmis dėl konkrečių bendradarbiavimo formų. Naudą, kurią Lietuvos ekonomikai teikia transporto sektorius, geriausiai atspindi transporto paslaugų balansas. Tai vienas iš svarbiausių transporto veiklos ekonominių rodiklių.“ - 2010 m. sakė E. Masiulis.
Tais pačiais metais Kazachstane vyko konferencija transporto klausimais, ambasadorius R. Kozyrovičius inicijavo Lietuvos ministro susitikimą su šios šalies transporto viceministru, bet reikalai į priekį, deja, taip ir nepajudėjo.
Kaip viskas prasidėjo
R.Kozyrovičius pasakojo, jog 2011 m. rugsėjį konteinerinio traukinio projekto idėja buvo iškelta Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinėje komisijoje, nes kaip tik artėjo spalį suplanuotas prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas į Kazachstaną.
„Šios šalies transporto ministerija spyriojosi, bet rugsėjo 15 d. vis dėlto buvo sudaryta darbo grupė, o lapkričio pradžioje – sukomplektuotas ir pirmasis konteinerinis traukinys“, - prisiminė ambasadorius.
Prezidentės D.Grybauskaitė vizito Kazachstane metu iškilmingai paskelbta, kad traukinys vadinsis „Saulė“ - šis žodis kazachiškai reiškia „saulės spindulys“. Šalių prezidentai paskelbė, jog „stengsis, kad „Saulės“ projektas sėkmingai startuotų“.
Prezidentės teigimu, šis traukinys - tai ne tik dešimtmečiams užtikrinta nauda šalies ekonomikai, bet ir geriausias pasiūlymas jungčių ieškančioms Europai ir Kinijai.
„Šis projektas - gali tapti Lietuvos ir Kazachstano ekonomikos varikliu, todėl palaikysime jį aukščiausiu lygiu“, - pabrėžė šalies vadovė.
2011 m. spalio 28 d. iš Kinijos Sičuano provincijoje esančio Chongqing startavo pirmasis, analogų neturintis konteinerinis traukinys „Saulė“, Vakarų Europą su Kinija sujungęs per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą. Juo gabenamas krovinys – 41 konteineris su kompiuterine technika, skirta Belgijai.
Lapkričio 10 d. Kenos geležinkelio stotyje „Saulę“ iškilmingai pasitiko tuometis susisiekimo ministras E.Masiulis, prezidentės patarėjas N.Ūdrėnas, Kazachstano Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E.Galymzhan Koishybayev, Kinijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. Tong Mingtao, Seimo ir Vyriausybės nariai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė, kiti garbūs svečiai. Vis dėlto tai buvo svarbus įvykis.
Ceremonijoje dalyvavęs Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje J. E. Tong Mingtao tąsyk pabrėžė, kad konteinerinio traukinio „Saulė“ projektas yra ilgamečio bendradarbiavimo rezultatas, o pirmasis gabenamas krovinys „žymi naują transportavimo eros pradžią“.
Pasak anuomet renginyje dalyvavusio E. Masiulio, pasiekę Lietuvą Kinijos įmonių kroviniai galėtų toliau būti gabenami į Vakarus per Lenkiją geležinkeliais ar vilkikais arba plukdomi iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto.
„Esu įsitikinęs, jog užtikrinus patogų susisiekimą, greitą valstybių sienų kirtimą ir konkurencingas paslaugų kainas naujasis maršrutas per Lietuvą bus sėkmingas, - sakė E. Masiulis. - Baltijos jūros regionas, turintis kokybišką transporto infrastruktūrą ir šiauriausią neužšąlantį Klaipėdos jūrų uostą, gali tapti nauju koridoriumi tarptautiniams pervežimams iš Azijos šalių“.
Iš tiesų, nauja traukinio linija į Europą ženkliai sutrumpina prekių transportavimo laiką. Jūrų keliu krovinio gabenimas iš Kinijos į Europą užtrunka 40 dienų. Konteinerinis traukinys „Saulė“ iš Kinijos Lietuvą pasiekia per 10 - 13 dienų. Sausumos kelias į Europą yra ne tik trumpesnis, bet ir saugesnis bei pigesnis būdas už jūrinį prekių gabenimą.
Kaip viskas vyksta
Kinija ne veltui vadinama „pasaulio fabriku“: šios šalies eksportuojamų prekių srautas yra didžiausias pasaulyje ir dėl šimtų milijonų tonų krovinių pervežimo nematomame fronte kasdien kaunasi laivybos kompanijos, geležinkelių įmonės, reikalingus žingsnius daro įvairių šalių diplomatai ir aukščiausi politikai.
Įžengti į Kinijos rinką, nesvarbu, ar esi gamintojas (jie ne tik eksportuoja), ar tranzito paslaugas teikianti kompanija – didelio darbo ir politinio palaikymo rezultatas. Su Kinija dirbti nori visi. O kinai renkasi. Pasak ekspertų, Kinijos krovinių siuntėjus rimtai domina Baltijos jūros uostai, bet Klaipėda nėra vienintelis toks. Būtent todėl būtinas „politinis darbas“ ir unikalūs pasiūlymai.
Pasak R. Kozyrovičiaus, traukiniui „Saulė“ bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nustatė prioritetus, geresnes kainas.
„2011 m. spalio pabaigoje traukinio operatoriumi buvo pasirinkta bendrovė „VPA Logistics“. Ji turėjo parūpinti krovinių – planuota, kad važiuos po vieną traukinį per savaitę iš abiejų pusių, vėliau po tris. Tačiau krovinių visiškai nebuvo. Per daugiau kaip dvejus metus, 2011-2013 m. iš viso važiavo tik 5 traukiniai“, - neslėpė nusivylimo R.Kozyrovičius.
Pasak pašnekovo, galiausiai „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat ėmė rūpintis kroviniais, todėl pasiūlė Kazachstanui, kad traukinio operatoriumi taptų šios šalies geležinkelių bendrovės dukterinė įmonė. Taip ir įvyko praėjusių metų pabaigoje. Be to, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigė atstovybę Kinijoje ir intensyviai dirba su šia rinka.
Apie konteinerinio traukinio „Saulė“ išnaudojimo galimybes buvo kalbėta ir šių metų sausio pabaigoje vykusiuose Kazachstano užsienio reikalų ministro Jerlano Idrisovo susitikimuose su prezidente D.Grybauskaite bei Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Kaip pranešė BNS, šalies vadovė siūlė Kazachstanui kur kas geriau išnaudoti šio projekto galimybes – šios šalies verslininkai galėtų aktyviau jame dalyvauti ir patikimai, greitai bei už nedidelius kaštus gabenti krovinius į Europą.
Prezidentūros spaudos tarnyba po susitikimo su J.Idrisovu pranešė, jog kol kas didesni krovinių srautai vyksta iš Vakarų Europos į Kazachstaną.
„Mūsų bendradarbiavimas plėtojamas aktyviai, ekonominiai santykiai taip pat vystosi gana gerai. Turiu pažymėti, kad prekybos apimtys pasiekė 700 mln. JAV dolerių per metus. Mes aptarėme tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas, tarp jų tranzito, transporto klausimus, projektą „Saulė“. Pažymėjome, kad tai perspektyvus tranzitinis koridorius, ypatingai stiprinant prekybos ryšius tarp Azijos ir Europos“, - po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru sakė J.Idrisovas.
Kažkam „Saulė“ tapo priedanga
Konteinerinio traukinio „Saulė“ operatorius – bendrovė „VPA Logistics. Dabar 75 proc. akcių kontroliuoja UAB „Lakava“, savo ruožtu šios bendrovės savininkas – UAB „Adminiculum“, kurios akcijos priklauso keturiems fiziniams asmenims. Likusią akcijų dalį – 25 proc. valdo šios bendrovės valdybos pirmininkas Žilvinas Aidas Žilinskas.
Todėl „VPA Logistics“ valdybos pirmininkas Ž. A.Žilinskas viešojoje erdvėje viską bando apversti aukštyn kojomis ir prisidengia projektu „Saulė“ - neva verslininko V.Pauliaus šeima jam trukdo vystyti projektą. Maža to, eskaluojama klaidinanti informacija, jog „VPA Logistics“ vadovams „tenka grumtis su JAV gyvenančiais įmonės akcininkais, kurie užsimojo ilgai išvien dirbusius partnerius išstumti iš verslo“.
Iš tiesų UAB „VPA Logistics“ valdybos pirmininkas su problemomis susiduria visai kitose įmonėse, kuriose taip pat turi akcijų ir verslus valdo kartu su JAV gyvenančiais savo giminaičiais – pusbroliais Pauliais. Kalba eina apie bendrovę „V. Paulius & Associates Real Estate”, kurios akcininku yra Ž. A.Žilinskas ir trys Amerikos lietuvio Vytauto Pauliaus vaikai.
Šiuo metu nerimaujama, kad Ž. A.Žilinskas gali sužlugdyti ir „Saulės“ projektą – yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų, kad Ž. A.Žilinskas yra iššvaistęs nemažai jo vadovaujamos UAB „V.Paulius&Associates Real Estate“ lėšų, pasisavinęs žemės sklypą.
