Kas trečias lietuvis jau įmerkė kojas į pensijų fondus

II pakopos pensijų fonduose kaupiantys asmenys iki 2013 m. lapkričio 30 d. turėjo pasirinkti, kaip kaupti toliau – primokėti papildomai iš savo atlyginimo ir gauti papildomą skatinamąją valstybės įmoką, nieko nekeisti ar apskritai stabdyti įmokų į pensijų fondus mokėjimą. Papildomai mokėti iš savo lėšų ir už tai gauti papildomą įmoką iš valstybės biudžeto nusprendė 352,5 tūkst. dalyvių, o 24 tūkst. asmenų nusprendė stabdyti įmokas į PF ir toliau pensijai kaupti „Sodroje“.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 24, 2014, 12:30 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 12:03 AM

2013 m. rekordiškai per pastaruosius aštuonerius metus augo III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto fondai įsitvirtina tarp didžiausių Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų pagal turtą.

„Būtinybė pasirinkti, kaip toliau kaupti pensijai, praėjusių metų pabaigoje paskatino gyventojus dar kartą atsigręžti į vieną iš esminių asmeninių finansų valdymo elementų – lėšų kaupimą senatvei. Augantį finansinio sąmoningumo lygį rodo ir beveik penktadaliu, t. y. rekordiškai nuo pensijų reformos pradžios, padidėjęs savanoriško kaupimo III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius“, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

II pakopos pensijų fonduose kaupiantys asmenys iki 2013 m. lapkričio 30 d. turėjo pasirinkti, kaip kaupti toliau – primokėti papildomai iš savo atlyginimo ir gauti papildomą skatinamąją valstybės įmoką, nieko nekeisti ar apskritai stabdyti įmokų į pensijų fondus mokėjimą. Papildomai mokėti iš savo lėšų ir už tai gauti papildomą įmoką iš valstybės biudžeto nusprendė 352,5 tūkst. dalyvių, o 24 tūkst. asmenų nusprendė stabdyti įmokas į PF ir toliau pensijai kaupti „Sodroje“.

2013 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 28 II pakopos pensijų fondai, kuriuose lėšas kaupė 1,12 mln. gyventojų. Per metus fondų dalyvių skaičius išaugo 4,61 proc. (49 215 dalyvių). Kaupiančiųjų turtas 2013 m. padidėjo 636 mln. litų (13,2 proc.), iš jų 473,96 mln. litų pervedė „Sodra“, o sėkminga fondų investicinė veikla lėmė 162 mln. litų padidėjimą.

Iš viso II pakopos pensijų fonuose praėjusių metų pabaigoje buvo sukaupta 5,44 mlrd. litų. Populiariausi ir toliau lieka vidutinės akcijų dalies pensijų fondai, juose daugiau nei pusė visų pensijų fondų dalyvių buvo sukaupę 52 proc. viso pensijų fondų turto. Beveik ketvirtadalis viso turto investuota Lietuvoje, dar beveik tiek pat Liuksemburge registruotose garsiausių pasaulio valdytojų valdomuose fonduose.

2013 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 10 papildomo savanoriško pensijų kaupimo III pakopos pensijų fondų – įsteigti du nauji fondai, o vienas likviduotas. Dalyvių skaičius III pakopos fonduose per metus padidėjo beveik penktadaliu (5 622 dalyviais) ir gruodžio pabaigoje jų buvo 34 237. Toks smarkus dalyvių skaičiaus augimas buvo tik pirmaisiais fondų veiklos metais (2004–2005). III pakopos pensijų fondų valdomas turtas per 2013 m. padidėjo 21,69 mln. litų (19,97 proc.) ir gruodžio pabaigoje sudarė 130,35 mln. Lt.

2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko prižiūrimos 10 valdymo įmonių šalyje buvo įsteigusios 33 kolektyvinius investavimo subjektus (KIS). Iš jų 9 buvo akcijų, 3 skolos vertybinių popierių, 7 mišraus investavimo, 7 nekilnojamojo turto, 5 alternatyvaus investavimo ir 2 privataus kapitalo KIS. 2013 m. pabaigoje bendra KIS investicinių portfelių vertė buvo 837,95 mln. litų, o KIS dalyvių skaičius – 17,9 tūkst.

Jų turtas per metus išaugo beveik trečdaliu. Populiariausi ir toliau buvo akcijų fondai – juose investavo trys ketvirtadaliai visų dalyvių. Tačiau pagal valdomo turto vertę pirmąją vietą užėmė nekilnojamojo turto fondai, kuriems priklausė trečdalis visos rinkos (277,15 mln. litų).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.