35 milijardai JAV dolerių. Tokios finansinės pagalbos reikia Ukrainai per artimiausius dvejus metus.
Taip pareiškė laikinai finansų ministro pareigas einantis Jurijus Kobolovas ir išsyk patikslino, kad pirmojo kredito jau reikėtų per artimiausias dvi savaites.
Tarptautinė Vakarų parama Ukrainai gali būti suteikta per Tarptautinį valiutos fondą.
Tačiau jo keliamos sąlygos milžiniškai šaliai gali būti labai sunkiai įgyvendinamos.
Į ką kreiptis pirmiausia?
Naujajai Ukrainos valdžiai dar reikės oficialiai kreiptis į TVF dėl paramos, tik tada bus paskelbtos sąlygos.
„Jeigu Ukraina kreipsis dėl pagalbos, ekonominės ar finansinės, mes pasiruošę ją suteikti”, – pareiškė TVF vadovė Christine Legarde.
Kiek anksčiau jau vyko Ukrainos derybos su TVF dėl 15,5 milijardo JAV dolerių mainais į ekonomines reformas šalyje. Beje, šį tiesiausią kelią palaikė ne tik Vakarai, bet ir Rusija.
Investicijų banko „Finasta” ekonomistė Rūta Medaiskytė svarstė, kad kol kas sunku nuspėti, ar patys ukrainiečiai ryšis kreiptis į TVF.
„Dar nėra aišku, kas bus pagrindinis kredituotojas – Vakarai ar Rusija.
Nuo to daug kas priklausys”, – „Lietuvos rytui” teigė R.Medaiskytė.
Jau iškėlė sąlygas
Pagalbą siūlo ne tiktai Tarptautinis valiutos fondas, bet ir pavienės šalys, taip pat ES.
Daug pastangų išlaisvinti Juliją Tymošenko padėjęs Europos Parlamentas dabar jau siūlo 20 milijardų eurų reformoms vykdyti. Apie tai užsiminė ir Didžiosios Britanijos iždo kancleris George’as Osbornas.
Tačiau kai kurie paramos teikėjai jau pateikė ir savo sąlygas. Pavyzdžiui, JAV už finansinę pagalbą reikalauja konstitucinės reformos ir koalicinės vyriausybės sudarymo.
Tačiau tiek amerikiečiai, tiek britai paramą Ukrainai žada suteikti per TVF. O tai reiškia, kad Ukraina turės ryžtis svarbioms, tačiau skausmingoms permainoms.
„Šalis didelė, reikėtų pertvarkyti milžinišką neefektyvų ūkį. Tam reikia daug laiko.
Įstatymus galima greitai pakeisti, net ir konstituciją, tačiau sulaukti greitų investicijų į gamyklas tikėtis neverta”, – sakė R.Medaiskytė.
Ar galima lyginti Ukrainą su Graikija, kuri ryžosi skausmingoms reformoms? Anot analitikės, didesnių skolų už Graikiją neturi niekas.
„Tačiau net ir toje šalyje nebuvo tokios suirutės kaip Ukrainoje”, – sakė R.Medaiskytė.
Nerimauja dėl dujų kainų
Kol kas naujai formuojama valdžia skelbia apie ištuštintą iždą ir skaičiuoja, kokios reikėtų paramos skylėms užlopyti.
Valdžios vairą perėmusi opozicija teigia radusi išvogtą šalį. Užtat vien pensijoms išmokėti šią savaitę reikia 1,5 milijardo JAV dolerių, dar daugiau per artimiausias dienas teks sukrapštyti skolai už dujas padengti.
Su dar didesniu nerimu ukrainiečiai laukia vasaros. Tada Kijevui teks derėtis su Rusijos koncernu „Gazprom” dėl naujo tiekimo ir naujų kainų. Kol kas rusai Ukrainai taiko lengvatą dujų kainoms.
Dabar Ukraina moka 268,5 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų dujų. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad jei naujosios vyriausybės derybos su „Gazprom” bus nesėkmingos, dujų kainos gali išaugti iki 390–410 dolerių. Tai taptų katastrofa valstybės pramonei.
„Gazprom” kol kas nekomentuoja būsimų derybų ir laukia, kol bus suformuota nauja vyriausybė. Tiesa, net ir blogiausiu atveju ukrainiečius vargu ar ištiks Lietuvos likimas: mūsų šalis praėjusiais metais rusams mokėjo po 479 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų dujų.
