Vieno Lietuvos verslininko biuras, esantis netoli Nepriklausomybės aikštės Kijeve, buvo nusiaubtas, o jis pats sumuštas. Iš kito verslininko Odesoje bandyta atimti įsigytą sanatoriją.
Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šegžda pašiurpo, kai pamatė, ką padarė „Berkut“ kariai lietuvio verslininko biure Kijevo centre.
Tačiau diplomatas nėra įsitikinęs, kad kas nors atlygins nuostolius. Mat kol kas ukrainiečiams rūpi kur kas rimtesni ekonominiai ir politiniai nusikaltėliai.
– Kaip užsitęsusi suirutė gali paveikti Lietuvos verslo santykius su Ukraina? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo R.Šegždos.
– Kol kas visiškai išsiderinęs prekybos grafikas, tačiau kroviniai per sienas juda, jau nebėra jokių užlaikymų.
Lietuviškos prekės sėkmingai pasiekia Ukrainą, dėl to nėra bėdų.
Tačiau atsiskaitymas – jau kita kalba. Ukrainos verslininkai susiduria su valiutos keitimo apribojimais, reikia laiko norint pakeisti grivinas į užsienio valiutą. Su lietuviais atsiskaitoma užsienio valiuta, tad tai gali apsunkinti tarpusavio prekybą.
Be to, išlieka nemokumo rizika. Lietuvos verslininkai reikalauja išankstinio apmokėjimo, o ukrainiečiams tai kartais gali būti sudėtinga padaryti. Neatmetu, kad kai kurie verslo partneriai taps nemokūs.
– Ar prie to prisidėjo ir į rekordines žemumas smukęs Ukrainos grivinos kursas dolerio bei kitų užsienio valiutų atžvilgiu?
– Reikia pripažinti, kad ilgai grivinos kursas buvo palaikomas dirbtinai. Buvusi valdžia, tiksliau centrinis bankas, pusantrų metų buvo susiejęs griviną su JAV doleriu, tad kursas beveik nesikeitė.
Tačiau Tarptautinis valiutos fondas (TVF) spaudė Ukrainą paleisti savo valiutą. Taip ir atsitiko, tačiau dabar kursas plaukioja. Matome, kaip grivina smuko dolerio atžvilgiu.
O tai kelia riziką, kad kai kurie verslininkai gali tapti nemokūs, nors labai didelio pinigų nuvertėjimo gal ir nebus.
Pačios valstybės nemokumo galimybė, manau, nutolo. Ypač po to, kai finansinę pagalbą Ukrainai pažadėjo ir TVF, ir ES, ir JAV.
– Kokia situacija su lietuviais verslininkais, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo „Berkut“ smogikų revoliucijos metu? Ar jiems bus atlyginti nuostoliai?
– Iš tiesų vienas lietuvis verslininkas buvo sumuštas „Berkut“ karių. Todėl jis net nematė, kaip buvo siaubiamas jo biuras. Dužo viskas, kas papuolė.
Lietuvio bendrovė gamino apdovanojimų taures sportininkams. Jis kreipėsi pagalbos į mus, atsiuntė nuotraukas, kaip viskas atrodė po „Berkut“ vizito, parašė pareiškimą.
Dėl to jau kreipėmės į atitinkamas tarnybas.
Sunku pasakyti, kaip greitai pavyks išsikovoti, kad būtų padengti nuostoliai. Milicija dabar gaudo nusikaltėlius, kurie šaudė į protestuotojus, jie tuo labiausiai užsiėmę.
Odesoje nukentėjo į sveikatingumo kompleksą investavusi lietuvių bendrovė.
Atėjo milicininkai ir pareiškė, kad patalpos yra konfiskuojamos. Iš esmės atėmė verslą. Tačiau gal dabar tie milicininkai jau išsilakstė?
Verslininkai dar tik skaičiuoja nuostolius. Sunku pasakyti, ar jiems kas nors juos padengs.
Laimė, daugiau didelių bėdų nepasitaikė. Muitinėse buvo kiek įstrigę kroviniai, tačiau dabar viskas gerai. Jokių problemų neturėjo ir tie lietuviai, kurie Ukrainoje plečia prekybos tinklą.
– Lietuva į Ukrainą daugiausia eksportuoja degalų. Kaip šią prekybą gali paveikti ukrainiečių ekonominės bėdos?
– Iš tiesų apie 30 procentų viso lietuviško eksporto į Ukrainą yra degalai iš Mažeikių. „Orlen“ iš Lietuvos ir Lenkijos į Ukrainą eksportuoja degalų beveik už milijardą JAV dolerių.
Kiek žinau, dėl atsiskaitymo kol kas problemų nekilo. Bet jei grivina dar labiau smuks, ukrainiečiai gali tapti nemokūs. Tai sumažintų lietuviškų prekių eksportą į Ukrainą.
– Kaip manote, ar pakis investicinė aplinka Ukrainoje pasikeitus valdžiai? Juk daugelis Lietuvos stambiųjų investuotojų iki šiol abejingai žiūrėjo į šią valstybę.
– Investuotojai Ukrainos labiausiai vengė dėl to, kad čia būdavo atiminėjamas verslas.
Valdžia užsiėmė grobikiška veikla. Galbūt dabar šalyje atsiras ir geresnis investicinis klimatas.
Galima prognozuoti, kad ir ekonominė situacija gerės, nes paramos siūlytojų yra nemažai.
Tik nemanau, kad labai keisis prekyba ar ukrainiečiai pradės daugiau vartoti. Ateityje galbūt jie investuos į savo naftos perdirbimo gamyklas, tada reikės mažiau importuoti.
– Ukraina prašo dešimčių milijardų dolerių, o kreditoriai ragina imtis reformų. Ar šalis pajėgs įvykdyti jai keliamus reikalavimus?
– Ukrainai reikia atnaujinti ūkį, todėl toks reikalavimas yra tinkamas.
Bet laukia ir nemažai skausmingų sprendimų. Pavyzdžiui, čia itin paplitusios subsidijos. Gyventojams subsiduojamos dujų, elektros, šilumos kainos. TVF siūlo to atsisakyti, bet tai padaryti nebus lengva.
Beje, su TVF Ukraina derėjosi ir anksčiau, tačiau derybos buvo sustabdytos, nes ankstesnė valdžia tiesiog nieko nedarė, ko buvo reikalaujama.
