Lietuva bus viena iš nedaugelio valstybių Europos Sąjungoje, kurioje bus prašoma užstato už plastiko ar kitokią tarą.
Mūsų šalyje konkreti užstato suma dar neaiški. Nors nauja tvarka turėtų įsigalioti tik kitais metais, dėl to jau šiandien verda mūšiai.
Estų sprendimas pasiteisino
Anot aplinkos ministro Valentino Mazuronio, užstato suma už plastikinį butelį galėtų siekti 20–30 centų.
Panašaus užstato prašoma ir Estijoje, kurioje jau nuo 2005 metų veikia depozito sistema. Mūsų šiaurinių kaimynų pavyzdys rodo, kad užstato sistema pasiteisino – 2012 metais 90 procentų panaudotų plastikinių butelių grįžo į parduotuves.
Tiesa, estai juokauja, kad šis skaičius galėtų būti dar didesnis, jei ne suomiai, kurie atvyksta į Taliną apsipirkti. Jie butelius išsigabena į Suomiją. Išgėrę turinį, jie nuskuba į parduotuvę šalia namų ir gauna jau 40 euro centų (1,38 lito).
Estijoje už didesnį nei pusės litro plastikinį butelį imamas 8 euro centų mokestis (27 centai), o už mažesnį – perpus mažiau. Panašią supirkimo kainą ketinama nustatyti ir Lietuvoje.
Beje, į Estiją plastikinius butelius suskubo vežti latviai. Tačiau mūsų kaimynai taip pat ketina įvesti užstato sistemą.
Skandinavai diktuoja madą
Plastikinių butelių užstato tvarkos pradininkai – skandinavai. Jų pavyzdį bandoma perkelti į kitas Vakarų Europos šalis.
Tiesa, užstato dydžiai Skandinavijoje gerokai didesni, nei planuojama taikyti mūsų šalyje. Pavyzdžiui, Danijoje už vieno litro talpos butelį reikalaujama 3 kronų užstato (1,38 lito), už perpus mažesnį butelį – perpus mažesnė suma.
Švedijoje už daugiau nei litro talpos butelį reikalaujama 1,79 kronos (beveik 70 centų), Norvegijoje – 2,5 kronos (daugiau nei litas).
Vakarų Europoje užstato reikalaujama rečiau. Vokietijoje ir Olandijoje už butelį tenka pakloti 25 euro centus, o Ispanijoje praėjusiais metais vyko tik eksperimentinis projektas – stebėta, ar gyventojai linkę grąžinti tuščius plastikinius butelius.
Manoma, kad netolimoje ateityje dauguma ES šalių pereis prie užstato sistemos, nebent gamintojai įsipareigotų surinkti didžiąją dalį panaudotų butelių, kaip jau yra kai kuriose šalyse.
Konteineriai liks tušti?
Lietuvoje ir anksčiau būta kalbų, kad reikia įvesti tokią tvarką. Tačiau tik antradienį Vyriausybė pritarė užstato už plastikinės ir aliumininės taros sistemai.
Tikėtina, kad atsiras užstatas ir už tetrapakus.
Pavasarį Seimas turėtų balsuoti dėl to, ar pritarti užstato sistemai, kuri įsigaliotų kitų metų pabaigoje. Tačiau prieš užstato sistemą anksčiau yra pasisakę ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir prekybininkai.
Labiausiai tam prieštarauja tie, kurie dabar nemokamai surenka butelius, statydami prie namų konteinerius.
„Manau, kad siūloma užstato suma yra per didelė. Apskritai nereikia Lietuvoje užstato sistemos, nes konteinerių sparčiai daugėja.
Tad kam investuoti į naują sistemą?“ – stebėjosi įmonės „Žaliasis taškas“, vienijančios pakuočių tvarkymo bendroves, generalinis direktorius Kęstutis Pocius.
Vis dėlto jis sutiko, kad užstato sistema žmones dar labiau paskatintų nešti plastiko butelius atgal į parduotuves, o ne išmesti į bendrą šiukšlių dėžę.
Ruošiama dirva naujam monopolininkui?
Aplinkos ministras V.Mazuronis (nuotr.) įsitikinęs, kad taros surinkimu turėtų rūpintis viena įmonė visoje Lietuvoje, o aparatai buteliams ir skardinėms bus išdėlioti visose didesnėse parduotuvėse.
„Šiuo atveju bus paskelbtas konkursas, visoje Lietuvoje turėtų būti viena įmonė. Ji užsiims administravimu. Surinkimo automatai bus visose parduotuvėse, didesnėse nei 200 kvadratinių metrų prekybos ploto, ir visose kaimo parduotuvėse.
Įmonė juos sustatys ir surinkusi atitinkamą kiekį pakuočių gaus pinigus iš gamintojų ir importuotojų. Tokia viso šito verslo esmė – žmonėms tai nieko nekainuos“, – teigė ministras V.Mazuronis.
