Būtina skatinti gyvulininkystę. Nevalia vienose rankose sutelkti daugiau nei 500 hektarų žemės. Būtina supančioti užsieniečius taip, kad jie nepajėgtų įkelti kojos į Lietuvos žemę, rašo „Lietuvos rytas“.
Bet kaip tapti konkurencingiems, jei, skirstant ES paramą, pagelbėti labiausiai norima mažiukams?
Dėl to pastaruoju metu ūžia ir politikai, ir žemdirbiai, kiekvienas laikydamasis tvirtos savo nuomonės.
Bet ar kas nors keičiasi?
Apie Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės laukiančius iššūkius vakar prakalbo DNB banko iniciatyva surengtos konferencijos dalyviai – DNB analitikai profesorius Rimantas Rudzkis ir Indrė Genytė-Pikčienė, ekspertai, iš įvairių Lietuvos vietų suvažiavę ūkininkai ir bendrovių vadovai.
Parama švaistoma vėjais
„Turiu žemės. Esu žemės ūkio specialistas. Visi kalba apie tai, kad gyvulininkystė dabar svarbiausia. Ji esą išgelbės merdinčias nederlingas žemes.
Bet tam, kad nusipirkčiau nors 20 telyčių ir būtinos technikos bei suremontuočiau tvartą, reikia investuoti 0,7–1 mln. litų.
O ką man sako bankai? Kad gaučiau paskolą, turiu turėti 20–30 proc. savo pinigų. Iš kur?“ – skėstelėjo rankomis Molėtų krašto ūkininkas.
Pasak vieno stambiausių Šalčininkų rajono ūkininkų Kamalo Zulfijevo, didžiausia smulkių ūkių bėda – nėra kooperacijos. Jos ypač reikia ekologiniams ūkiams.
„Tokie ūkiai nėra dideli, užima vos 10–15 hektarų. Juose prikuliama 5–7 tonos ekologiškų grūdų.
Koks supirkėjas važiuos kelis šimtus kilometrų vien tam, kad juos nupirktų? Todėl tie „auksiniai“ grūdai sušeriami kiaulėms ar galvijams.
Kita vertus, už ekologišką ūkininkavimą žmonės gauna papildomų išmokų. Koks tuomet paramos tikslas, jei visa ji atsiduria gyvulių garde?“ – smulkiųjų ūkių nenoru vienytis stebėjosi Lietuvoje prieš trisdešimt metų šaknis įleidęs azerbaidžanietis K.Zulfijevas.
Užsieniečių bijoti neverta
Užtat Kęstutis Juščius optimizmo nestokojo. Jis – grybus auginančios įmonės „Baltic Champs Group“ savininkas.
Prieš porą metų jis įkėlė koją ir į žemės ūkį, o neseniai įsigijo ir žemės ūkio bendroves valdančią įmonę „Agrowill Group“.
„Pirmąją bendrovę anuomet įsigijau iš danų savininko – atpirkome iš jo lietuvišką žemę. Danui kažkada atrodė, kad žemė Lietuvoje pigi. Prisipirko jos, bet turėjo iškulniuoti namo patyręs nuostolių.
Jis neįvertino nei mūsų šalies klimato, nei augalų veislių. Prisipirko per didelės, smulkiems sklypams netinkančios technikos. Negana to, per daug pasitikėjo lietuviais, kurie jį dar šiek tiek ir apšvarino“, – pasakojo K.Juščius.
Jo teigimu, užsieniečiai Lietuvoje nebus pranašai, nes mūsų šalies ūkininkų jie neturi ko pamokyti. O tie svetimšaliai, kurie atrėmė klimato išbandymus ir įsikūrė Lietuvoje, ir toliau sėkmingai ūkininkauja.
Siūlo dairytis į kitas šalis
„Atlyginimai Lietuvoje pamažu didėja, pardavimas vidaus rinkoje lyg ir gerėja. Bet maisto gamintojams tai menka paguoda.
Mat ir milijonierius, ir vargšas pieno išgeria tiek pat. Lietuvoje vis dar sparčiai mažėja gyventojų.
Todėl maisto produktų gamintojams eksportas yra ta sritis, kuri suteikia erdvės plėstis“, – sakė ekonomistas R.Rudzkis.
Tačiau eksporto plėtrą į Rusiją jau būtų laikas pamiršti. Ji pradėjo gintis nuo importuotojų ir pati skatina žemės ūkio gamybą.
„Rublio nuvertėjimas yra sąmoningas, tai Rusijos centrinio banko sprendimas. Nuvertėjantis rublis, matyt, stabdys eksportą į Rusiją daug veiksmingiau nei administracinės priemonės.
Todėl ūkiams tenka galvoti, kur eksporto plėtra turi būti didesnė ir kaip išlikti konkurencingiems.
Tam reikia ir didesnės kooperacijos, ir valstybės pagalbos“, – aiškino R.Rudzkis.
Jo teigimu, svarbu ir tai, kokia toliau bus ES parama. Pasaulio prekybos organizacija visą laiką spaudžia mažinti pagalbą žemės ūkiui, bet Lietuvos maisto gamintojams tenka konkuruoti visame pasaulyje.
Mažiukams tai padaryti nėra paprasta, nes net JAV, į kurias žvalgosi mūsų gamintojai, savo žemdirbiams suteikia dar didesnę paramą, nei tai daro ES.
Žemės ūkis sveikas
Pasak I.Genytės-Pikčienės, žemės ūkio verslas Lietuvoje – išskirtinis sektorius, sukuriantis didelę pridedamąją vertę. Jis turi didelės reikšmės visai Lietuvos ekonomikai.
Žemės ūkis ir maisto pramonė pernai sukūrė 8,6 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai trečia vieta pagal žemės ūkio sukuriamą BVP dalį.
Kol kas Lietuvą lenkia tik Rumunija ir Bulgarija.
„Šio sektoriaus einamoji sąskaita yra subalansuota, ir žemės ūkio, ir maisto pramonės įmonės užsidirba eksportuodamos.
Nėra ir apčiuopiamų burbulų, kuriuos besipučiančius stebėjome prieš penkerius metus.
Žemės ūkio raida yra sveika“, – tvirtino analitikė.
Pernai ir užpernai Lietuvos augalininkystei ypač sekėsi. 2012-aisiais būta rekordinio derliaus per visą atkurtos nepriklausomybės istoriją. Pernai derlius taip pat buvo geras.
Šiemet svaičiojimais apie aukštas grūdų kainas niekas nesišvaisto. Atvirkščiai, prognozuojama, kad jos toliau smuks. Be to, pernykštis derlius padėjo sukaupti daug atsargų. Tai irgi neleis kainoms stiebtis aukštyn.
„Reikia rengtis nuosaikiajam scenarijui. Juolab kad pasaulio rinkose šiemet, palyginti su 2013 metais, prognozuojamos mažesnės žemės ūkio žaliavų kainos.
Nėra visiškai aiški pieno produktų eksporto į Rusiją situacija ir tai, kaip pavyks suvaldyti afrikinio kiaulių maro rizikos pasekmes“, – sakė DNB banko ekspertė.
