„Negalima, - nukerta aplinkos apsaugos ministras Valentinas Mazuronis. - Lengviau iš pradžių atsiklausti tos teritorijų šeimininko, kurioje auga medžiai, nei paskui įrodyti, kad sausuolis, kurį pasiėmei, iš tikrųjų buvo vėjo nulaužtas“.
Visi krūmai, krūmynai, miškeliai ir miškai, kurie tik yra miesto teritorijoje, - savivaldybės nuosavybė. Tad jos rūpestis ir yra ją prižiūrėti bei sutvarkyti. Tad visi, kas tik gviešiasi svetimo turto, gali gaut per nagus.
„Nesąmonė, - burbėjo ūkininkai, kurie šiemet, kol tik galėjo, pjovė, kirto ir kapojo savo laukuose ūgtelėjusius medžius ir krūmus. - Kas neleis savo žemės tvarkyti?“ Mat tuo pat metu, kai jie, šalčiui spūstelėjus, zvimbino pjūklus, aplinkosaugininkai medžiojo neteisėtai medžius Alytuje ir Ukmergėje iškapojusius „medkirčius“. Ir siuntė signalus apie riebias baudas, - už vieną nukirstą medį siekiančias po 600 ar dar daugiau litų.
Pasirodo, prieš pakeliant kirvį ar užvedant pjūklą, pravartu iš kišenės išsitraukti centimetrinę juostelę. „Viskas priklauso nuo to, kur, kokie ir kokio storio medžiai auga“, - sako V.Mazuronis.
Jei jie auga žemės ūkio paskirties žemėje arba deklaruotuose laukuose (kas ne kas, bet ūkininkai tikrai žino, ką reiškia „deklaracija“, nes už tai gauna ES paramos), geriau neapsigauti.
Nes be aplinkosaugininkų leidimo laukuose galima nukirsti menkaverčius, žemesnius nei 1,3 m ir ne storesnius nei 20 cm skersmuo medžius. Antraip gali tekti žagsėti nuo baudų.
Jei medžiai auga vandens telkinių, - pakrančių apsaugos zonoje, be leidimo iškirsti galima tik liaunus medžius, - tokius, kurių skersmuo mažesnis nei 8 centimetrai. „Privačiose namų valdose žmogus gali šeimininkauti kaip nori, nebent jo kieme augtų išskirtinių medžių, įrašytų į kokį nors registrą.
O visose miesto teritorijose, kurias tvarko savivaldybė, be jos leidimo medžių, net ir išvirtusių, geriau nekliudyti“, - patarė ministras. Atsargiai – draudžiama zona
Kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant nustatoma, ar medžiai yra saugotini, yra daugybė. Žmonėms, besidairantiems, ką čia nusikirtus ir įmetus į krosnį, pravartu nors keletą iš jų.
Pavyzdžiui, teisės aktai numato, kad medžiai ir krūmai yra saugotini, jei jie auga miestų, miestelių bendrojo naudojimo ar valstybinės žemės teritorijose.
Taip pat, jei jie auga privačiose žemės valdose, esančiose miestuose ir miesteliuose. Išimtis – žmogaus kieme (privačioje namų valdoje ar sodininko mėgėjo sklype) augantys medžiai. Čia jau paties žmogaus valia, ką su jais daryti.
Saugotini yra ir ūkininkų, - deklaruotuose laukuose augantys ąžuolai, uosiai, klevai ir liepos, jei tik jie storesni nei 20 centimetrų.
Kirviu užsimoti nevalia į beržus, klevus, ąžuolus ar uosius, jei jų skersmuo jau storesnis nei 8 centimetrai, ir jie auga pakrančių apsaugos juostose.
Baudos smaugia
Gamtai padaryta žala skaičiuojama vertinant išpjautų medžių rūšis ir matuojant kelmų skersmenį.
Pavyzdžiui, Alytaus miesto savivaldybė išdavė leidimą Nemuno apsauginėje juostoje išpjauti 11 medžių, bet jų buvo išpjauta kone penkiskart daugiau.
Be leidimo iškirtus daugiau kaip 40 medžių – klevų, liepų, gluosnių, aplinkai padaryta žala įvertina apie 25 tūkst. litų.
Tokios dydžio suma nukrito ne iš dagaus. Ji paskaičiuota, atsižvelgiant į medžių grupę ir jų atkuriamosios vertės įkainius: už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą.
I grupei priklausančių medžių (pavyzdžiui, drebulė, blindė, baltalksnis) taikomas 10 litų įkainis. Jų vertė nenustatoma nebent tokiais atvejais, jei skersmuo yra mažesnis nei 8 cm.
II grupei priklausantys medžiai (jie – kaitresni, todėl kelia didesnę nelegalių medkirčių pagundą), vertinami 20 litų. Tai beržas, gluosnis, guoba, eglė, pušis, tuopa, šermukšnis ir kiti.
III grupė – tai ąžuolas, klevas paprastasis, skroblas, uosis. Jų vieno vertė – 32 litai.
IV grupei priklauso egzotiški medžiai, pavyzdžiui, tulpmedis, ginkmedis ar dekoratyviniai skiepyti medžiai. Jie vertinami 42 litas.
Krūmokšniams, puskrūmiams atkuriamosios vertės įkainis yra 10 litų.
Tačiau visi šie įkainiai yra didinami, atsižvelgiant į medžių augimo vietą.
Pavyzdžiui, botanikos soduose ar rezervatuose augantiems medžiams – 5 kartus, miestų, miestelių parkuose ar skveruose - 3 kartus, miestų ar miestelių teritorijose – 2 kartus, kaimo ar sodo bendrojo naudojimo teritorijose – 1,5 karto.
