Kredito unijų pagrindu veikiantys kooperatiniai bankai, Lietuvos banko teigimu, yra reikšmingi kredito rinkos dalyviai Suomijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje ir kitose šalyse.
Tačiau Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus akcentuoja: kredito unijų susijungimas negali būti tikslas pats savaime. Jei kurtųsi kredito unijų kooperatyvas, turi būti įvertintas besijungiančių unijų stabilumas ir turtas, susijungusios kredito unijos turi būti finansiškai patikimos ir tvirtos.
Kooperatiniame banke turėtų galioti principas „vienas už visus, visi už vieną“. G.Šimkaus teigimu, tai paskatintų unijas domėtis savo partnerių veikla, o pats kooperatinis bankas galėtų imtis priemonių mokumui atkurti. Į kooperatyvą susijungusioms kredito unijoms būtų taikoma dviejų lygių priežiūra: pats kooperatinis bankas prižiūrėtų pavienes kredito unijas, o jas ir kooperatinį banką kontroliuotų Lietuvos bankas.
„Jokios prievartos jungtis į kooperatinius bankus nėra. Tačiau Lietuvos bankas mato, kad sektoriaus konsolidavimas galėtų pasireikšti susiformavus keliems kooperatiniams bankams“, - aiškino M.Jurgilas.
M.Jurgilas aiškino, kad tvarus kredito unijų kapitalas turėtų būti kaupiamas iš pelno, o ne iš kredito narių įnašų, kuriuos bet kada galima atsiimti. Šiandien, Lietuvos banko atstovų teigimu, nors kredito unijos siekia didžiausios grąžos savo nariams, tačiau kredito unija nebūtinai turi teikti pelną. Tai reiškia, kad unijos nariai naudą gali gauti per didesnes indėlių ar mažesnes paskolų palūkanas.
Tuo pačiu siūloma sudaryti finansines paskatas unijų nariams įsitraukti į valdymą. To būtų galima pasiekti įvedant naują finansinę priemonę – kintamosios grąžos indėlį, kuris taip pat padėtų sukaupti kapitalo iš pelno. Už jį būtų mokamos nuo unijos veiklos rezultatų priklausančios palūkanos, todėl unijos nariai būtų finansiškai suinteresuoti dalyvauti pelno paskirstyme.
Tačiau šie Lietuvos banko siūlymai pradėti veikti galės dar ne greitai: jei viskas eisis sklandžiai – 2016-aisiais.
Kaip teigė G.Šimkus, kredito unijų kaip sistemos veikla penktus metus paeiliui nuostolinga. Rekordiniai – 2012-ieji, kai kredito unijų nuostoliai bendrai siekė 60,1 mln. litų. Palyginti su 2011 m. patirtais 14 mln. litų nuostoliais, tai - didžiulis smukimas. 2013 m. taip pat buvo nuostolingi, tik patirta sektoriaus žala buvo kiek menkesnė – 38,3 mln. litų. Didžiąja dalimi tą lėmė Vilniaus taupomosios kasos žlugimas.
„Per visus veiklos metus kredito unijų sektorius neuždirbo daugiau nei 3 mln. litų. Ar galime būti tuo patenkinti? Ne“, - sakė G.Šimkus.
Nežinia, kuo skirsis
Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius sako, kad ir be Lietuvos banko raginimo unijos veikia susijungusios. To pavyzdys – pati LCKU, kurios valdyme dalyvauja 62 kredito unijos. Be to, kai kuriuose Lietuvos regionuose veikiančios kredito unijos svarsto, ar nevertėtų susijungti. Kuo skirtųsi toks susijungimas nuo siūlomo Lietuvos banko, kol kas neaišku.
„Vienareikšmiškai sutinkame su Lietuvos banko numatyta tvaraus kapitalo sąlyga. Tai – vienas tikslų, numatytas LCKU strateginiame plane. Greičiausias kelias to pasiekti – uždirbti pelną, kitas būdas – kredito įstaigų jungimasis“, - kalbėjo F.Dirginčius. Kaip galimybę padidinti kredito unijų pelną jis mato stipriai išaugusius bankų teikiamų paslaugų įkainius. „Mūsų strategijoje ir anksčiau buvo bent du kartus mažesni įkainiai nei bankų“, - teigė LCKU administracijos vadovas.
Tapo didele staigmena Vis dėlto Lietuvos banko ketvirtadienį pristatytą kredito unijų sektoriaus reformą LCKU vadina netikėtu posūkiu ir staigmena unijų nariams.
Kaip teigiama bendrovės išplatintame pranešime, nors Lietuvos banko skirtas terminas pateikti pastabas dėl šios esminės sektoriaus reformos yra pernelyg trumpas, LCKU ir asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) ketina aktyviai dalyvauti diskusijoje ir teikti pasiūlymus.
Taip pat LCKU teigė, kad pokyčiai kredito unijų sektoriuje aktyviai įgyvendinami jau šiuo metu. 62 iš 75 Lietuvoje veikiančių kredito unijų vienijanti LCKU šiais metais planuoja baigti savireguliacijos reformą.
Pasak LCKU valdybos pirmininko Fortunato Dirginčiaus, kiekvieną LCKU sistemai priklausančią kredito uniją planuojama tikrinti mažiausiai kartą per metus, o surinktų duomenų analizės metu bendradarbiauti su Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.
LCKU 2013 m. įvedė privalomą antrinį didesnių paskolų vertinimą: kiekvienos unijos teikiama paskola, viršijanti 300 tūkst. litų, yra papildomai vertinama ir LCKU rizikos specialistų. Per 2013 metus LCKU specialistai iš viso įvertino 105 paskolas 37,8 mln. litų sumai, iš jų 59 paskolas (17,2 mln. litų sumai) patvirtino, 31 paskolą (12,5 mln. litų sumai) patvirtino su papildomomis sąlygomis, 15 paskolų (kurių vertė 8,1 mln. litų) buvo nepatvirtintos.
Žlugo keturios per metus
Lietuvos banko valdyba sausio 17 d. uždarė nemokią Vilniaus taupomąją kasą, siekusią tapti banku. Unijos turtas 2013-ųjų pabaigoje buvo 275,1 mln. Lt, įsipareigojimai – 272,7 mln. Lt, iš jų indėliai – 236,9 mln. Lt - 230 mln. Lt iš jų kompensuos valstybė.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, iš unijos grupė asmenų išviliojo 19 mln. litų. Įtarimai pareikšti 15 asmenų.
Vilniaus taupomoji kasa buvo didžiausia iš veikusių kredito unijų: jos turtas sudarė net 15 proc. visų unijų turto. Jokia kita savo dydžiu negalėjo net prilygti Vilniaus taupomajai kasai. Pagal indėlių skaičių ir suteiktas paskolas ši unija tris kartus lenkė artimiausią konkurentą.
Nuo praėjusių metų pradžios Vilniaus taupomoji kasa yra jau ketvirta žlugusi kredito unija.
