„Mastrichto kriterijai nėra stebuklingas skaičių kodas, kurį surinkus atsidaro stebuklingos durys. Iš tikrųjų ne pagal tai yra pasveriamos tos valstybės, kurios nori įsilieti į rimtų euro zonos šalių klubą ir sėsti prie to stalo, kur priimami labai svarbūs Europai ir pasauliui sprendimai.
Yra žiūrima, ar šalis tvariai atitinka ne tik tuos Mastrichto kriterijus, bet ir ar šalies ekonomika tvariai pasiruošusi įsijungti į išsivysčiusių ekonomikų šeimą“, – ketvirtadienį teigė R. Šadžius.
Vienas iš tokių rodiklių, anot ministro, – valstybės skola, kuri ekonomikos augimo laikais turėtų mažėti, tačiau Lietuva to dar nepasiekė.
„Gerais BVP augimo laikais ji turėtų mažėti. Mes to nesame pasiekę. Mes turėsime įrodyti savo kolegoms euro zonoje, kai prašysime jų pritarimo priimti mus į šį klubą, kad matome kelius, kaip mes šį skolos procentą mažinsime. Turime įrodyti, kad mūsų ekonomika vystosi tvariai“, – sakė R. Šadžius.
Anot jo, Lietuvos ekonomikos struktūra šiuo metu yra geresnėje padėtyje nei buvo prieš 2008 m. krizę.
„Lietuvos ekonomikos vidinė struktūra yra žymiai sveikesnė, nei ji nėrė į krizės vandenis 2008 m. su praktiškai perkaitusia nekilnojamojo turto rinka, iškreiptomis atlyginimų proporcijomis tarp skirtingų ekonomikos sektorių. Tie dalykai dabar pasitvarkė ir svarbu, kad ir užsienio partneriai tą pripažįsta“, – sakė R. Šadžius.
Ministro teigimu, parodyti, kad šalies ekonomika yra patikima, yra daug sunkiau nei atitikti vieną ar kitą finansinį Mastrichto kriterijų.
Lietuva, sekdama kaimynų estų ir latvių pavyzdžiu, eurą planuoja įsivesti 2015 m.
