Tai, anot uostininkų, gerokai pabrangins krovinių pervežimo kainą ir vers krovinių vežėjus dairytis pigesnių paslaugų kitur. Klaipėdos uosto verslininkai baiminasi, kad netrukus dalį jų krovinio gali perimti didžiausi konkurentai Rytuose, nes Juodosios jūros uostams reikalavimai naudoti labiau ekologišką kurą bent kol kas nebus taikomi.
Uostininkai 2015-ųjų laukia su neslepiamu nerimu, tačiau jie įsitikinę, kad dar ne vėlu šį tą pakeisti. Priešingu atveju Baltijos ir Šiaurės jūros uostai bus priversti dirbti iškreiptos konkurencijos sąlygomis.
Brangs krovinių gabenimas
Nuo kitų metų šiame regione plaukiojantys laivai privalės naudoti kurą, kurio sieros junginių emisija į aplinką dešimt kartų mažesnė nei dabar - 0,1 proc.
„Mums teks naudoti brangesnį alternatyvų kurą, kurio kaina šiandien yra apie 300 dolerių už toną didesnė. Tai dyzelinas arba suskystintos gamtinės dujos. Yra ir kita išeitis – laivuose įdiegti katalizatorius, kurie mažintų taršių junginių patekimą į aplinką. Kompanija „DFDS“ jau paskelbė, kad dviejuose laivuose įrengs katalizatorius. Mums didžiausią rūpestį kelia tai, kad neišvengiamai dalį sąnaudų teks perkelti galutiniam vartotojui. O tai kelia grėsmę netekti krovinių – jie gali pasukti į kitus uostus“,- kalbėjo Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.
Nuo kitų metų įsigaliosiantis sprendimas esą labiausiai palies trumpųjų pervežimų jūra sektorių - konteinerinius ir ro-ro krovinius.
„Deja, šiai dienai galime konstatuoti, kad galimybių to sprendimo atšaukti nėra. Viena šalis negali kreiptis į Tartautinę jūrų organizaciją su prašymu atšaukti ar atidėti tam tikrus sprendimus. Todėl dabar turime ieškoti galimybių, kaip sušvelninti pasekmes, formuluoti savo šalies poziciją dėl kitų emisijos kontrolės regionų, kad būtų suvienodintos sąlygos tarp šiaurės ir pietų Europos uostų“, - sakė G.Kutka.
Gresia netekti krovinių
Vienos didžiausių Klaipėdos uoste – jūrų krovos kompanijos „KLASCO“ generalinis direktorius Audrius Pauža neabejojo, kad nauji reikalavimai pakenks uosto konkurencingumui regione. Didelį nerimą kelia vis aštrėjanti konkurencija su Juodosios jūros uostais, kurie mielai perimtų dalį šiuo metu per Klaipėdą gabenamo krovinio.
„Krovinys eis ten, kur bus geresnės ekonominės sąlygos. Vežti tą patį krovinį tokiu pačiu atstumu į Kaliningradą yra pigiau negu į Klaipėdą – tai faktas. Taigi laivai plauks ten, kur nėra tokių griežtų reikalavimų“, - teigė A.Pauža.
Valstybės kompensacijų nuostolių patirsiantiems vežėjams nėra numatyta. Nacionalinę laivybą žada remti vienintelė Suomija. Kitų šalių uostų vežėjams teks patiems spręsti, kaip paskirstyti padidėjusias sąnaudas už krovinių gabenimą.
Klaipėdos uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad nauji reikalavimai laivų kurui ne tik nepagerins ekologinės situacijos regione, bet veikiau priešingai – ją pablogins.
„Mes neprieštaraujame siekiui tausoti švarią aplinką, bet jeigu reikalavimai taikomi tik vienam regionui, tai nėra teisinga ir neatitinka ES veiklos principų taikyti visiems vienodas sąlygas. Mūsų manymu, šie reikalavimai turėtų būti suvienodinti ir pradėti taikyti tuo pat metu visiems regionams. Laivyba yra labiausiai ekologiška transporto rūšis pasaulyje. Jeigu krovinys iš laivų būtų perkeltas į sausumos kelius, poveikis būtų ženkliai negatyvesnis nei yra siekiama. Tarša į aplinką smarkiai padidėtų“, - tikino A.Vaitkus.
Jam esą teko konsultuotis su mokslininkais, kurie negalėjo patvirtinti, jog didesnis sieros junginių kiekis, patenkantis į aplinką, daro žalą jūrai. Nežymus poveikis neva užfiksuotas tik daliai sausumos.
Tieks dujas laivams
Siekiant apriboti laivybos poveikį jūros ekologijai, nuo 2020-2025 metų planuojama įvesti naujus reikalavimus viso pasaulio vandenyse plaukiojantiems laivams. Sieros junginių emisija į aplinką negalės viršyti 0,05 proc.
Šiuo metu Europos komisija sprendžia dėl būtinybės artimiausioje ateityje griežčiau kontroliuoti ir azoto oksidų išmetimą į aplinką. Tarptautinė jūrų organizacija prašo numatomą 2016 metų terminą atidėti iki 2021 metų.
Tuo tarpu Klaipėdos uoste pamažu svarstoma, kaip kuo geriau išnaudoti pasikeitusias rinkos sąlygas ir neprarasti konkurencingumo.
Bendrovė „Klaipėdos nafta“ norėtų pastatyti papildomų talpyklų, paruošti krantines, kad į Klaipėdą nuo 2015 metų gabenamos suskystintos gamtinės dujos būtų naudojamos ir laivų kuro bakams užpildyti.
„Klaipėdos naftos“ teritorijoje iškiltų naujas kuro perpylimo terminalas. Jis būtų pirmasis toks Baltijos jūros regione. Uostininkai neabejoja, kad tai itin perspektyvus projektas, žinant, kad ateityje vis daugiau laivybos kompanijų pereis nuo taršaus kuro prie ekologiškų suskystintų gamtinių dujų.
Dabar dujomis varomi laivai statomi Skandinavijos šalyse, kur jų statybai teikiama valstybės ir fondų parama. Šiandien tokie laivai kainuoja penktadaliu daugiau nei varomi mazutu ar dyzelinu.
