Mūsų kiaulių augintojams nugarą atsuko net valstybės pareigūnai. Pasak Šalčininkų rajone esančios „Merkio agrofirmos“ valdybos pirmininko Kęstučio Vaicekausko, užsiminus apie kompensacijas Žemės ūkio ministerijos pareigūnai leido suprasti, kad dėl to maro patys augintojai yra kalti, o dabar dar sumanė palupikauti.
Dalis fermų – apmirę
Į buferinę afrikinio maro zoną pateko keturios „Merkio agrofirmai“ priklausančios kiaulių fermos.
Viena jų, Alytaus rajone esanti bendrovė „Ilgai“, augindavo per 5 tūkst. bekonų. Tuo metu, kai sausio pabaigoje Lietuvoje buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro židinys, bendrovės fermos tebebuvo uždarytos sanitariniam valymui.
O po jo taip ir liko užvertomis durimis, - į tas fermas nebeleista užvežti paršelių.
Kita ferma, kuri taip pat buvo parengta naujoms paršavedėms, yra Varėnos rajono „Strielčiškių“ žemės ūkio bendrovėje.
„Per metus joje paaugindavome apie 30 tūkst. paršelių. Dabar jai taip pat neleidžiama vykdyti veiklos. Kaip ir tame pačiame rajone esančiai „Gudakiemio“ bendrovei“, - sakė K.Vaicekauskas.
Maras į Lietuvą įkėlė koją tuo metu, kai „Gudakiemyje“ kriuksėjo apie 1500 bekonų. Visi jie buvo išvežti skersti.
„Esame padavę paraišką kompensacijai. Ji siekia apie 0,5 mln. litų. Bet esame įsipareigoję metus tose fermose šių gyvulių nebeauginti“, - sakė K.Vaicekauskas.
Paršeliai: nei skerst, nei išvežt
Tačiau daugiausia problemų kilo pačiai „Merkio agrofirmai“, esančiai Šalčininkų rajone.
„Ten apie 2000 paršavedžių, o gamyba buvo 900 paršelių per savaitę. Sausio 24-ąją, kai tik buvo išleistas įsakymas, iš tos fermos buvo uždrausta gyvuliams bet kur pajudėti.
Paršelius, atjunkytus nuo paršavedžių, teko auginti kituose tvartuose. Spaudėm, šėrėme. Ten jų dabar yra apie 6500, o ir paršavedės visos tvartuose tebekriuksi“, - sakė K.Vaicekauskas.
Iš „Merkio agrofirmos“ paršelius anksčiau pirkdavo kupiškėnai bei „Gudakiemio“ bendrovė. Tačiau maro šmėkla viską sujaukė.
„Tik šiandien, kovo 7-ąją, atsirado įsakymas, kuriuo leidžiama paršelius išvežti į fermas, esančias už buferinės zonos ribų. Bet kur juos vežti? Tačiau tuos pusantro mėnesio „Kupiškio akmenlita“ susitarė su kitu paršelių tiekėju, ir tęsia veiklą. Negaudama iš mūsų paršelių, ji ir taip patyrė nuostolių, o dabar jai esame nereikalingi“, - aiškino pašnekovas.
Taip „Merkio agrofirma“ buvo įspeista į kampą.
„Esame visiškai izoliuoti. Pjauti nujunkytų, vos iki 7 kg paaugintų paršelių niekas nenori. Ir apskritai skerdyklos, ypač didžiosios, nelinkusios rizikuoti. Juk tuomet užsirauktų jų eksportas. Jų gamyba yra kuo akyliausiai stebima.
Ketinome paršelius užmigdyti. Atsivežėme angliarūgštės. Bet tris dienas iš veterinarijos tarnybos nesulaukėme žmogaus, kuris paimtų tyrimams kraujo mėginius.
Vakar, kovo 6-ąją, jis atvyko, bet paaiškėjo, kad neturime teisės tų paršelių migdyti, nes neturime apmokyto, licenciją turinčio žmogaus“, - absurdišką istoriją išguldė K.Vaicekauskas.
Kompensaciją tenka tik sapnuot
Jo teigimu, paršelius vis tiek reikia likviduoti. Nors ES teisės aktai aiškiai nurodo, kad verslui būtina kompensuoti nuostolius.
„Šiandien, penktadienį, sulaukėme žinios, kad lenkai, pas kuriuos maro židinys buvo aptiktas vos prieš porą savaičių, jau sutarė dėl 15 mln. eurų kompensacijos. Ūkininkai ten – apsaugoti.
Tuo tarpu mes esame lyg nusikaltėliai. Nuvažiavome į Žemės ūkio ministeriją , o buvome sutikti lyg kokie aferistai, užsimanę pasipelnyti. Tarsi patys marą būtume atsikvietę. O juk sugriuvo visas gamybos ciklas, visi auginimo planai“, - kalbėjo agrofirmos vadovas.
Jo teigimu, vien tik „Merkio agrofirma“ patyrė 7 mln. litų nuostolių.
„Paršelius reikia šerti, o sprendimo – jokio. Galėjome per šią savaitę bent pusę paršelių likviduot – užmigdyt ir išvežti utilizavimui. Bet to padaryti nebuvo mums leista“, - piktinosi pašnekovas.
Kiaulininkystė – užribyje
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidento Valdemaro Sadaunyko, įmonės, kurios atsidūrė apribojimų zonoje, negali vykdyti veiklos. Ar valdžia žino, kas vyksta? Augintojai apie tai akis į akį nutarė pasikalbėti su premjeru Algirdu Butkevičiumi.
„Maro apsaugos zonoje esančios įmonės labiausiai nukentėjo. Bet tai gresia visiems kiaulių augintojams“, - sakė V.Sadaunykas.
Jo teigimu, apskritai kiaulininkystė ir viso žemės ūkio verslo – labiausiai atsilikusi, bet turi daug galimybių augti. Tačiau jai to daryti neleidžiama. Ir dar šiuo metu užklupo ta didžiulė problema – maras.
„Tereikia politinės valios. Juk galėtume ne tik Lietuvą aprūpinti kiauliena, bet ir daugiau nei dabar jos eksportuoti. Sąlygų plėtrai yra: ir grūdų yra, ir plotų, ir įmonės jau yra konkurencingos rinkoje – turi kvalifikacijos“, - sakė V.Sadaunykas.
