Verbų rasime Lenkijos, Vokietijos ar kitų užsienio šalių prekyvietėse, bet tik ne per Kaziuko mugę. Nors sunku patikėti, bet tai jau netolima ateitis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Ne tik sunku rišti, bet ir neapsimoka. Nelengva rasti tinkamų žolynų. Verbos trupa, byra, neparduotas sunku išsaugoti kitai mugei. Taip aiškino rišėjos, kodėl Kaziuko mugės simbolių vis mažiau.
„Nerišame mes, riš kinai. Juk jau atkeliauja verbos iš Kinijos“, – liūdnai juokavo Adelė Tamašauskienė iš Panevėžio, kuri verbas į Kaziuko mugę Vilniuje vežė septynerius metus. Bet šiemet jos sostinėje nėra.
Kaimuose sumažėjo rišėjų
Tomis dienomis, kai vyksta Kaziuko mugė, viena garsiausių verbų rišėjų Agata Granicka lankosi Lenkijoje. Per tris dienas jai teks apvažiuoti penkis šios šalies miestus, kur parduos šimtus verbų, surištų Naujosios kaime už Pilaitės.
A.Granicka su dukterimis Karolina ir Klaudina verbas riša jau du dešimtmečius. Paklausta, kodėl jomis neprekiauja per Kaziuką, moteris tvirtino, kad kviečia lenkai. Ten ir važiuoja.
„Jaunimas nenori mokytis rišti verbų, o pagyvenusios rišėjos iškeliauja anapilin. Kadaise mūsų kaime buvo dvidešimt namų ir kiekviename jų gyveno bent po vieną rišėją. Dabar kaime esame tik dvi rišėjos“, – pasakojo Naujosios kaime prie sostinės gyvenanti A.Granicka.
A.Granicka verbas veža į užsienį todėl, kad ten jos dar yra egzotika.
Šiemet ji su verbomis aplankė didžiulę žemės ūkio parodą „Žalioji savaitė“ Berlyne.
Rišėją prajuokino viešnios iš Maroko klausimas, kur galima įsigyti sėklų. Gyvenime verbų nemačiusi atvykėlė manė, kad jų galima užsiauginti.
Per metus A.Granicka ne kartą lankosi ir Lenkijoje, kur ne tik parduoda verbas, bet ir šio amato moko vietos moteris.
Keliauti – per brangu
A.Tamašauskienė verbas veš į muges Panevėžyje, Šiauliuose, bet tik ne į Vilnių.
„Kelionė į Vilnių brangi, o ką už verbą gausi? Daugiausia 10 ar 15 litų.
Tai kiek jų reikia parduoti, kad susimokėtum už degalus, prekybos vietą? O ir žmonės verbų mažiau perka. Visi dabar alergiški, bijo jas namuose laikyti“, – juokėsi rišėja.
Anot jos, daug paprasčiau verbas nešti parduoti į dailės salonus, galerijas. Pelno gal ir mažiau, bet ir gatvėje visą dieną stovėti nereikia.
Ieškoti žolynų – vargas
Angelė iš Alytaus paminėjo dar vieną priežastį, kodėl ji jau dvejus metus nesilanko Kaziuko mugėje Vilniuje. Pasirodo, vis sunkiau rasti dažų verboms dažyti, nes nei audiniams, nei kiaušiniams skirti dažai netinka. Juo labiau verbų nenudažysi akvarele.
Be to, verbos byra, jas ir mugės lankytojai aplaužo. Tad kitai mugei jos nelabai tinka.
Angelė paminėjo dar vieną priežastį, kodėl neberiša verbų – vasarą žolynų joms reikia ilgai ieškoti. „Į pievas, ganyklas kojos geriau nekelti. O ten, kur šabakštynai, ne ką surasi. Žmonės dabar pikti, varo iš privačių valdų“, – skundėsi moteris.
Vakar Kaziuko mugėje prie Katedros verbomis prekiavusi Veslava Pavliuk iš Mickūnų (Vilniaus r.) nesulaukė pirkėjų antplūdžio.
Pirkėjų dar nesulaukė
Nors buvo vidurdienis, V.Pavliuk dar nebuvo pardavusi nė vienos verbos.
Pati verbas rišanti mergina pastebėjo, kad šiųmetėje mugėje verbų pardavėjų gerokai mažiau nei pernai.
„Tai sunkus darbas. Tie, kurie nori pradėti, tegu nemano, kad bus lengva“, – įspėjo kartu su motina ir seserimi verbas rišanti V.Pavliuk.
Kūrėjai iš Utenos rajono daro pertrauką
Šioje Kaziuko mugėje nėra ir Nerijaus Tursos iš Šikšnių kaimo (Utenos r.) inkilų, lesyklų, stovų knygoms. Jo žmona Aurelija šiemet neprekiauja savo sukurtais papuošalais, žaislais.
Sutuoktiniai dešimt metų dalyvavo Kaziuko mugėje, bet šiemet sugalvojo padaryti pertrauką.
„Reikia pertraukos pailsėti. Į mugę atvažiuosime, bet neprekiausime. Susitiksime su draugais, pasivaikščiosime“, – pasakojo A.Tursienė.
Nuolatinė mugės dalyvė sutiko, kad bendravimas su lankytojais per Kaziuką suteikia daug energijos.
