„Dėl labai profesionalių ir agresyvių prekybos tinklų („Maxima“, „Norfa“, „Rimi“, „Iki“) Lietuvoje didieji prekybos centrai užima sąlygiškai mažą vartojimo rinkos dalį. Vilniuje jų ploto galėtų būti trečdaliu daugiau“, – skaičiuoja įmonės „Aurum apartamentai“ atstovas Laurynas Mituzas.
„Vilnius pribrendo naujam prekybos centrui, – sako jis. – Vertinant prekybos centrų užimtumą, matyti, kad naujoms įmonėms nėra kur išsinuomoti patalpų.
„Oze“, „Panoramoje“ kai kurie nuomininkai naudojasi mažesniu plotu, nei jiems skirta. Tokių prekybininkų, kurie įsikėlę įsikurtų visame plote, nėra. Priešingai – yra labai daug smulkiųjų nuomininkų, kurie planuoja plėtrą“, – teigia kompanijos „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.
Vienam sostinės gyventojui tenka po 0,6 kvadratinio metro prekybos centro ploto, o pagrindiniuose Vilniaus prekybos centruose laisvo prekybos ploto tėra du procentai.
Sunku rasti investuotojų
Jau šių metų pavasarį sostinės Ukmergės gatvėje turėtų būti atidarytas 11 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centras „Domus Pro“. Jau seniai Pašilaičiuose, būsimo vakarinio aplinkkelio ir Pavilnionių gatvės sankirtoje, laukiama 18 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centro „Olinda“.
O kur dar netoli Vingio parko, buvusios gamyklos teritorijoje, iškilsiantis antrasis Vilniuje „Akropolis“.
Apie naują prekybos bei pramogų centrą Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje galvoja ir nekilnojamojo turto plėtotoja „Network Solutions LT“. Ji dabar dairosi investuotojų.
Prekybos centrų sąskaitose pinigai auga, prognozuojamas ir vartojimo išlaidų didėjimas, o norinčių investuoti nematyti. Pasak L.Mituzo, tai didelė struktūrinė problema.
Estus į priekį stumia suomiai
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 780 tūkst. kvadratinių metrų prekybai nuomojamo ploto, arba 0,25 kvadratinio metro vienam gyventojui.
Estija pagal prekybos plotą, tenkantį vienam žmogui, pernai buvo ketvirta Europoje. Estus lenkia tik Norvegija, Liuksemburgas ir Švedija.
Iš viso Estijoje modernios prekybos patalpos užima 900 tūkst. kvadratinių metrų, iš jų apie 600 tūkst. – Taline.
Rinkos analitikai aiškina, jog prie tokios situacijos gerokai prisideda netoliese gyvenantys suomiai su storomis piniginėmis.
Nekilnojamojo turto plėtotojai Taline regi galimybių plėstis. Laukiama, kad šiemet naujų patalpų plotas bus dvigubai didesnis nei pernai.
Verslo banginiams neįdomu
Bet L.Mituzas įsitikinęs, jog visos trys Baltijos šalys nesudomins didžiųjų investuotojų iš užsienio, nes yra per mažos.
„Dar pridėčiau – jos rizikingos ir nesubrendusios.
Investuotojai randa perspektyvesnių rinkų. Dažnai minima, kad Lietuva, Latvija ir Estija gali būti laikomos viena bendra rinka. Tačiau iš tiesų tai – trys šalys su trimis skirtingomis kalbomis ir mentalitetu“, – aiškino „Aurum apartamentų“ atstovas L.Mituzas.
