„Metodiką išsiuntėme Žemės ūkio ministerijai. Trečiadienį, kovo 12-1j1, apie ją turėtų būti diskutuojama“, - sakė instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Jo teigimu, dabar ši metodika aktuali tik „Merkio agrofirmai“.
„Tai galėtų būti aktualu ir privatiems žmonėms, laikantiems paršavedes ir parduodantiems paršelius“, - sakė A.Gapšys.
Valdžiai nurodžius dėl afrikinio kiaulių maro pasienyje su Baltarusija išskersti visas kiaules, kai kurie didesni augintojai susidūrė su problema, ką daryti su paršeliais. Skaičiuojama, kad vien „Merkio agrofirmos“ nuostoliai sieks apie 7 mln. litų. „Merkio agrofirmai“, esančiai Šalčininkų rajone.
„Ten apie 2000 paršavedžių, o gamyba buvo 900 paršelių per savaitę. Sausio 24-ąją, kai tik buvo išleistas įsakymas, iš tos fermos buvo uždrausta gyvuliams bet kur pajudėti.
Paršelius, atjunkintus nuo paršavedžių, teko auginti kituose tvartuose. Spaudėm, šėrėme. Ten jų dabar yra apie 6500, o ir paršavedės visos tvartuose tebekriuksi“, - lrytas.lt sakė Kęsturis Vaicekauskas.
Iš „Merkio agrofirmos“ paršelius anksčiau pirkdavo kupiškėnai bei „Gudakiemio“ bendrovė. Tačiau maro šmėkla viską sujaukė.
„Kovo 7-ąją atsirado įsakymas, kuriuo leidžiama paršelius išvežti į fermas, esančias už buferinės zonos ribų. Bet kur juos vežti? Per tuos pusantro mėnesio „Kupiškio akmenlita“ susitarė su kitu paršelių tiekėju, ir tęsia veiklą. Negaudama iš mūsų paršelių, ji ir taip patyrė nuostolių, o dabar jai esame nereikalingi“, - aiškino pašnekovas.
Taip „Merkio agrofirma“ buvo įspeista į kampą.
„Esame visiškai izoliuoti. Pjauti nujunkytų, vos iki 7 kg paaugintų paršelių niekas nenori. Ir apskritai skerdyklos, ypač didžiosios, nelinkusios rizikuoti. Juk tuomet užsirauktų jų eksportas. Jų gamyba yra kuo akyliausiai stebima.
Ketinome paršelius užmigdyti. Atsivežėme angliarūgštės. Bet tris dienas iš veterinarijos tarnybos nesulaukėme žmogaus, kuris paimtų tyrimams kraujo mėginius. O kai jis atvyko, paaiškėjo, kad neturime teisės tų paršelių migdyti, nes neturime apmokyto, licenciją turinčio žmogaus“, - absurdišką istoriją išguldė K.Vaicekauskas.
Tarp didžiausių Lietuvos kiaulių augintojų yra Danijos kapitalo „Idavang“ (buvusi „Saerimner“), „Agarė“, „Biržų bekonas“, „Dainiai“, „Sistem“, „Kontvainiai“, „Merkio agrofirma“ bei kitos bendrovės. Veislines kiaules augina 12 veislynų.
