Pieno gaminiai lentynose ir toliau brangsta

Už pieną, varškę, kefyrą, jogurtą ar sūrį mokame brangiau nei prieš metus. Pieno produktų gamintojai kasdien laukia žinių, kiek dar atpigo Rusijos rublis, rašo „Lietuvos rytas“.

Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Mar 12, 2014, 7:22 AM, atnaujinta Feb 15, 2018, 12:32 PM

Paklausiausias 2,5 proc. riebumo pienas dabar kainuoja dešimtadaliu brangiau nei prieš metus. Panašiai pabrango ir 9 proc. riebumo varškė bei 82 proc. riebumo sviestas.

Lietuvos pieno produktų gamintojai nurodo vienintelę priežastį – per metus pieno žaliavos supirkimo kaina pakilo 24 procentais. Į tokias aukštumas kainą pakėlė išaugusi paklausa Azijos šalyse ir gerokai padidėjęs eksportas.

Tenka taikytis prie rinkos

„Į užsienį Lietuva eksportuoja apie pusę lietuviško pieno. Kainos kyla, konkurencija dėl žaliavinio pieno didelė.

Mes turime konkuruoti ir mokėti tiek, kiek už žaliavinį pieną mokama Europos rinkoje“, – aiškino Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Pasak bendrovės „Pieno žvaigždės“ atstovės Virginijos Žygienės, 2013 metų prastos klimato sąlygos pasaulyje lėmė, kad žaliavinio pieno sumažėjo, užtat pieno produktų paklausa rinkose tik augo.

„Tačiau nuo 2013 metų pabaigos situacija eksporto rinkose keičiasi: žaliavinio pieno supirkimas vėl ima augti, o kai kurių produktų kainos – mažėti“, – kalbėjo V.Žygienė.

„Pieno žvaigždės“ už supirktą pieną 2013 metais mokėjo vidutiniškai 24 proc. daugiau nei 2012aisiais. Žaliavinio pieno kaina, kurią perdirbėjai moka pieno gamintojams, sudaro didžiausią dalį – vidutiniškai apie 60 proc. – pieno gaminių savikainos.

Užėmė lietuvių vietas

Lietuvos pieno gamintojai pernai ir šiemet patyrė ne vieną išmėginimą. Rusija praėjusių metų spalį sustabdė lietuviškų pieno produktų importą.

Ieškodami naujų rinkų Europos Sąjungoje ir Balkanų šalyse, pienininkai kurį laiką pigiau pardavinėjo rusams paruoštą produkciją Lietuvoje.

Kaip sakė G.Bertašius, Rusija išlieka patraukli, nes moka už pieno produktus kiek daugiau nei Europos Sąjungos šalys.

Prieš mėnesį Rusijos rinka lietuviams vėl atsivėrė. Pasak G.Bertašiaus, sūrių vėl tiekiama tiek pat, kiek ir prieš metus.

O šviežių pieno produktų, tarkim, varškės, grietinės, tiekimas atsigavo dviem trečdaliais.

„Kažkas užėmė mūsų vietą. Tad vėl reikia įrodyti, kad lietuviški gaminiai jiems reikalingi“, – sakė Vilkyškių pieninės vadovas.

Nerimauja dėl rublio

Padėtį sunkina ir pingantis rublis bei įtampa dėl Ukrainos. Lietuviai produktus Rusijai parduoda už eurus, tačiau jų partneriams mokama Rusijos valiuta. Be to, mažėjant rublio vertei parduotuvėse pabrango patys produktai.

„Tokia padėtis neskatina didinti eksporto į Rusiją, nes mažina mūsų galimybes konkuruoti su vietiniais produktais. Žinoma, nereikia pamiršti, kad Rusija pati pasigamina tik apie pusę to, kiek jai reikia pieno gaminių“, – sakė G.Bertašius.

Kaimynų supirkėjai moka daugiau nei savi

Kaip skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, nors 2013 metais šalyje kilo pieno supirkimo kainos, kaimyninių šalių pieno supirkėjai Lietuvos pieno tiekėjams mokėjo daugiau nei Lietuvos perdirbėjai.

Pernai Lietuvos pieno supirkėjai į kitas ES valstybes pardavė 90,42 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno – 10,2 proc. daugiau nei 2012 metais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.