„Negalime tenkintis dabartiniais augimo tempais - 1,5-2 proc. per metus. O būtent tokį ūkio augimą šiuo metu ir prognozuoja vyriausybė“, - sakė V.Putinas.
Anot prezidento, svarbiausia šalyje palaikyti bendrą makroekonominį tvarumą.
„Šio tikslo siekėme ne vienerius metus, pasiekėme neblogų rezultatų. Būtina ne tik juos išsaugoti, bet ir pranokti. Mums reikia galimybių operatyviai reaguoti į vidaus rinkoje bei užsienyje kylančias grėsmes, kurių apimtys pastaruoju metu nemažėja“, - tai prataręs valstybės vadovas pabrėžė, kad reikia „išlaikyti žemą infliacijos lygį“.
„Svarbu kurti naujus pramonės plėtros stimulus, steigti naujas apdirbamosios pramonės įmones, remti mažąsias ir vidutinio dydžio bendroves, gerinti verslo ir investicijų klimatą“, - aiškino V.Putinas.
Mūsų šalies ekonomistai į Rusiją eksportuojančioms įmonėms taip pat siunčia įspėjamuosius signalus.
Pasak banko DNB analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, Rusija yra viena kertinių eksporto rinkų ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų gamintojams.
„Rusijos ekonomikoje susikaupė rimtų problemų. Jos ūkiai beveik neauga. Stengdamasi apginti savo gamintojus, Rusija importuotojams taiko įvairių apribojimų. Tai daroma pasitelkus ne tik administracines, bet ir monetarines priemones“, - kalbėjo I.Genytė – Pikčienė. Pavyzdžiui, Rusijos Centrinis bankas pernai leido nuvertėti rubliui, - lito atžvilgiu jis atpigo kone penktadaliu. Todėl Rusijoje suprastėjo ir mūsų maisto pramonės bei žemės ūkio įmonių konkurencingumas, palyginti su vietos gamintojais.
