Keisti profesiją prabėgus nuo pirmosios įgijimo keleriems ar net keliasdešimčiai metų pernai pasiryžo 9263 žmonės, kuriems išmokti naują amatą pasiūlė Darbo birža.
Dauguma nusprendė mokytis vairuotojo, manikiūrininko, suvirintojo, slaugytojo padėjėjo, kirpėjo, virėjo, siuvėjo darbo paslapčių.
Vyriausiai mokinei – 55-eri
„Pas mus mokytis kirpėjo amato ateina ir buhalterės, ir mokytojos, ir medikės.
Vienas atsiunčia Darbo birža, kitos seniai svajojo būti kirpėjos, tačiau pakluso tėvams, kurie manė, kad tai nerimta, tad pasirinko kitą profesiją“, – pasakojo Kauno Šukuosenų studijos, kurioje mokosi daug tų, kurie jau anksčiau yra įgiję kitokį išsilavinimą, vadovė Vilma Šajaukienė.
Vyriausiai mokinei – 55 metai. Dažna baigusi kursus moteris kuria savo grožio saloną arba vyksta dirbti į užsienį.
„Kai esi aštuoniolikos, gali gerai ir nežinoti, ko iš tiesų nori. O amžius tikrai nėra kliūtis mokytis ko nors nauja. Tai priklauso tik nuo požiūrio į save, savo ateitį“, – sakė V.Šajaukienė.
Iš pradžių dirbo savanore
Prieniškė L.Urmelevičienė naują profesiją įgijo pernai. Ryžtis tokiam žingsniui ją paskatino Darbo birža, į kurią ji nuėjo bankrutavus kepyklai. Moteris kepykloje buvo išdirbusi 15 metų.
Pernelyg moters raginti nereikėjo: apie mediciną ji svajojo dar nuo vaikystės, mėgino rinktis tokias studijas vos baigusi vidurinę mokyklą, bet nepasisekė per stojamuosius egzaminus.
Siekti savo svajonės po metų ji nenorėjo, tad pasirinko studijuoti prekių žinovo specialybę tuomečiame Kauno kooperacijos technikume. Vos baigusi jį jauna moteris kelerius metus dirbo pagal specialybę.
Darbas iš pradžių jai patiko, tačiau vėliau ji perėjo dirbti į Prienų kepyklą.
„Nebuvo lengva pakeisti profesiją, juk man buvo 44-eri.
Tačiau viena, kai dirbi iš reikalo, o visai kas kita – kai iš širdies“, – apie praėjusius metus pasakojo L.Urmelevičienė.
Nors trauką prie medicinos juto nuo vaikystės, L.Urmelevičienė nepuolė į naują sritį aklai. Pirmiausia ji padirbėjo savanore senelių namuose „Senjorų vila“.
Supratusi, kad darbas jai – prie širdies, nuėjo į kursus. Juos baigusi įgijo slaugytojo kvalifikaciją. Praktiką moteris atliko vienoje ligoninių, o po mokymų sugrįžo dirbti į „Senjorų vilą“.
Į Norvegiją neišvyko
33 metų kaunietis Raimundas Trečiokas traktorininku-kalviu tapo prieš gerą dešimtmetį. Buvęs vilkaviškietis vėliau persikėlė į Kauną ir suprato duonos iš kaimiškos profesijos mieste nevalgysiąs.
Iš pradžių dirbo vairuotoju, vėliau ėmėsi prekybos – dirbo pardavėju santechnikos prekių parduotuvėje.
Tad po šešerių metų nutarė imtis santechniko amato.
Kad galėtų darbdaviams pasigirti ne tik savarankiškai įgytais įgūdžiais, bet ir tai įrodančiu dokumentu, jis nuskubėjo mokytis į santechnikų kursus. Pernai R.Trečiokas įgijo ir kvalifikacijos pažymėjimą. Šiuo metu jis dirba įmonėje „Daromsta“.
„Norėjau išvykti dirbti į Norvegiją, bet puikiai sekasi ir Lietuvoje. Profesijos keitimas suteikia naują postūmį, patirties.
Tikrai niekada nėra vėlu keisti nei darbą, nei profesiją“, – neabejojo R.Trečiokas.
Tampa ir vairuotojais, ir stogdengiais
2013 metais Lietuvos darbo biržos per 3 tūkstančius asmenų nusiuntė mokytis vairuotojo, 379 – manikiūrininko, 319 – metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, 257 – slaugytojo padėjėjo, 266 – plataus profilio kirpėjo profesijų. Atsirado netgi 64 žmonės, panorę tapti stogdengiais.
Pernai naujo amato mokėsi 1401 asmuo, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, 5849 – vidurinį, 1759 – pagrindinį. Profesiją įgyti panoro ir 254 asmenys, turintys pradinį išsilavinimą.
65 proc. iš jų buvo jaunimas iki 29 metų, vyresni kaip 50 metų asmenys sudarė 8 procentus.
Daugiausia naujos profesijos siekė suaugusieji Vilniuje – 2597, Kaune – 1701, Klaipėdoje – 1255, Panevėžyje – 951, Šiauliuose – 794.
