Apie tai, koks naudingas augalas yra pluoštinės kanapės, tinkantis ir maitintis, ir gydytis, ir baldus gaminti, namus statyti, poklabis su Upytės bandymų stoties vyresniąja mokslo bendradarbe dr. Zofija Jankauskiene.
- Dar taip neseniai auginti kanapes buvo griežtai draudžiama, nes tai esąs narkotinis augalas, tuo tarpu nuo šių metų sausio 1 dienos kanapės „atgavo laivę“. Kuo gi pluoštinės kanapės skiriasi nuo anksčiau pas mus augintųjų?
- Lietuvoje pluoštinės kanapės buvo auginamos daugyvę metų. Jų sėklos - aliejingos, todėl buvo naudojamos maistui: žemaičiai jas skrudindavo ir berdavo su druska ant bulvių. Iš jų buvo spaudžiamas ir aiejus. Stiprus pluoštas padėjo lietuviams kasdienėje buityje. Iš jo buvo vejami pančiai, virvės, rišami tinklai.
Dabar leidžiamos auginti pluoštinės kanapės yra naudojamos pramonei. Jos - ne kvaišalai, nes psichotropinių medžiagų teturi labai mažai – tik 0,2 proc.
- Vadinasi, ir žemaičiai, ant kurių kasdienio stalo būdavo patiekiama vadinamoji spirgutė - kanapių sėklų miltai su prieskoniais, negalėjo įjungti į kanapes kaip kvaišalus?
- Senovėje jie auigino šiek tiek kitokių veislių kanapes, bet sėklos, kurias žemaičiai naudojo spirgutei, tikrai buvo tinkamos maistui.
- Tai kas gi per augalas yra tos vadinamosios pluoštinės kanapės?
- Kanapės yra nuostabus augalas, kurio visos dalys gali būti panaudojamos. Kanapių sėklos turi didelės energetinės vertės, jose yra 18-28 proc. baltymų, 35-38 proc. riebalų, 25 proc. angliavandenių, daug įvairių mineralų.
Iš sėklų galima spausti aliejų, kuris turi omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių, taip reikalingų mūsų organizmui. Šis aliejus ilgai laikosi šviežias. Sėklų aliejus labai plačiai naudojamas kosmetikos pramonėje, vaistams gaminti. Žinoma, ir pluoštinių kanapių sėklos tinka žemaitiškai spirgutei.
Kanapių žiedynuose yra eterinio aliejas, kuris tinka alui gaminti, kosmetikos pramonei. Šis aliejus gali būti naudojamas kaip repelentas vabzdžiams atbaidyti.
Pats stiebas, iš kurio gaunamas pluoštas, naudojamas labai plačiai. Itin paplitęs yra trumpasis pluoštas, kuris naudojamas automobilių pramonėje, apšiltinimo medžiagoms gaminti, geotekstilei, statyboms, baldams, žemės ūkyje. Pavyzdžiui, iš šio pluošto veliami ploni kilimėliai, į kuriuos sėjamos pipirnės sėklos. Jos auginamos be jokios žemės, tik laistomos vandeniu. Taip kai kurie augalai auginami ir pramoniniu būdu.
Be to, toks kilimėlis tinka ir želdiniams sodinti. Kilimėlis praduriamas, ten įsodinamas augalas, o jį apskėtęs kilimėlis apsaugo nuo žolių, erozijos, išsaugo drėgmę.
Geotekstilėje kanapių pluoštas naudojamas upių bei autostradų šlaitams sutvirtinti. Iš kanapių pluošto, spalių gaminami ir baldai.
Trumpą pluoštą labai tinka sulieti su plastmase. Iš tokios masės gaminami baldai, kriauklės, lagaminai, svarstyklės ir pan. Iš šios masės pagaminti daiktai yra patvarūs, draugiški aplinkai, lengviau suyra gamtoje.
- Gaminant pluoštą, lieka spalių. Kur juos panaudoti?
- Pasaulyje labai paplitę kanapių spalių statybiniai blokeliai, gaunami spalius sumaišius su moliu, cementu ar kalkėmis. Kanapių spalių plokštės tinka ir baldams gaminti. Kanapių spalių granulės labai tinka kaip biokuras, yra tokios pat kaitrios, kaip ąžuolas. Vokietijoje ir Anglijoje spaliai labai paplitę gyvuliams, ir stambiems, ir mažiems, kreikti. Siekiant geresnio derliaus, sėkloms, pluoštui ir spaliams auginamos skirtingų veislių kanapės.
- Kanapės Lietuvoje ilgą laiką nebuvo auginamos, tačiau žinių, regis, jau sukaupta nemažai. Iš kur?
- Žemės ūkio ministerijos užsakymu Upytės bandymų stotis kanapėmis pradėjo domėtis maždaug prieš 8 metus. Iš pradžių buvo nedrąsu, nes kanapės yra kilusios iš pietinių šalių, nebuvome tikri, ar jos čia augs, ar subrandins derlių, todėl kiekvienais metais auginome vis kitas veisles ir stebėjome, kaip jos auga ir dera. Šiemet mūsų kanapės užaugo beveik keturių metrų aukščio, na o vidutiniškai jų stiebai siekia apie du metrus. Esame išbandę veisles iš Lenkijos, Prancūzijos, nors kanapių sėklininkystė paplitusi ir Vengrijoje, Rumunijoje, Italijoje.
Yra ūkininkų, kurie ir Lietuvoje jau kurį laiką augina kanapes, sukaupė nemažai patirties. Sėklų jiems tenka užsisakyti iš kitų šalių, nes Lietuvoje kanapių dar niekas nedaugina. Taigi, Lietuvoje, galima sakyti, vyksta dar tik mokslo tyrimai, tačiau pamažu jie pereina ir į gamybą.
Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodos „AgroBalt“ metu, balandžio 4 d., vyks seminaras „Pluoštinių kanapių perspektyva Lietuvos pramonėje. Statyba, baldai, biokuras“. Kviečiame dalyvauti, išgirsite pačią naujausią informaciją apie pluoštines kanapes, jų auginimą ir pritaikymą.
