Bendrovės generalinis direktorius Audrius Pauža teigė, jog šios investicijos turėtų atsipirkti per 5-7 metus.
Pasak uostininkų, konkurencija regiono krovinių gabenimo rinkoje darosi vis nuožmesnė, tad gerinti krovos galimybes Klaipėdos uoste yra būtina.
„Nė viena uosto kompanija krovinio negamina, uostas tik suteikia galimybę naudotis krovimo paslaugomis. Kuo kokybiškiau, greičiau, saugiau tai darai, tuo tavo uostas patrauklesnis“, - tikino A.Pauža.
„KLASCO“ terminaluose perkrautas krovinys keliauja į Kiniją, Indiją, Baltarusiją, Daniją, Vokietiją ir daugelį kitų šalių.
Vienos didžiausių uosto kompanijų vadovas, paklaustas, ar politinė įtampa, kilusi dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, nekelia nerimo, į diskusijas nesileido: „Reikia dirbti, o ne verkti. Mes dirbame ir einame į priekį“.
Bendrovė „KLASCO“ laimėjo Baltarusijos Gardino gamyklos skelbtą konkursą azoto trąšoms krauti. Kiek tonų per metus šių trąšų bus perkrauta, įmonė neskelbia, tačiau tai esą leis ženkliai padidinti krovos apimtis.
Dar daugiau krovinių pritraukti padės ir šiuo metu baigiamos rekonstruoti kompanijos naudojamos 8 ir 9 krantinės. Tačiau kliūtimi privilioti į uostą daugiau didžiausių krovinius gabenančių laivų vis dar tampa per mažas akvatorijos gylis prie krantinių. Šiuo metu jis siekia 14,5 m, o tam, kad uostas būtų maksimaliai patogus didiesiems laivams, A.Paužos teigimu, būtina užtikrinti 17 m gylį.
