Ministerija pranešė, kad R.Sinkevičius kovo 18 dienos įsakymu patvirtino strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) išvadą, kurioje nurodoma, kad prioritetinė vėžės alternatyva - per Panevėžį.
Ministerija nurodo, kad Vyriausybei tvirtinti teiks vežės parengiamųjų darbų planą, paremtą SPAV ataskaita. Tačiau kaip sakė Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys, SPAV ataskaita nereiškia, kad trasa negali būti keičiama, pasikeitus aplinkybėms.
Šiuo metu vis dar diskutuojama, kokiu būdu prie „Rail Baltica“ trasos prijungti Vilnių - nutiesiant atšaką nuo Kauno, ar tiesiant vėžę nuo Lenkijos sienos per Vilnių ir Panevėžį link Latvijos. Analizei parodžius, kad geresnė trasa būtų per Vilnių, būtų rengiamas kitas SPAV.
SPAV rengėja „Sweco Lietuva“, pernai birželį laimėjusi „Lietuvos geležinkelių“ skelbtą konkursą, turėjo pagrįsti, kurią atkarpą pasirinkti - nuo Kauno per Šiaulius ar per Panevėžį. Bendrovei nusprendus, kad tinkamesnis maršrutas - per Panevėžį - tam prieštaravo Šiaulių verslininkai ir politikai, tačiau premjeras Algirdas Butkevičius ir R.Sinkevičius ne kartą sakė, kad bus vadovaujamasi SPAV.
Lietuva šiuo metu su Latvija ir Estija derasi dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo - pagrindinis valstybių ginčas kyla dėl Vilniaus prijungimo prie trasos. Kaip anksčiau BNS aiškino už projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „Rail Baltica statybos“ vadovas Dainius Budrys, valstybei reikia apsispręsti, kaip bus tiesiama trasa link Latvijos - prijungiant Vilnių atšaka nuo Kauno, ar tiesiant greitąją vėžę nuo Lenkijos per šalies sostinę.
