Ukrainos prekybos centruose paplitęs naujas žaibiškas sambūris (angl. flashmob), raginantis boikotuoti iš Rusijos importuotas prekes, dažniausiai maisto produktus. Iš šios šalies vakarinės dalies atkeliavusi akcija jau pasiekė ir Kijevą, kur prie lentynų vienu metu krinta net iki 70 žmonių, rašo „Lietuvos rytas“.
Prekybos centrų vadovai teigė neprieštaraujantys tokioms akcijoms, bet neslėpė, kad tai komercinės naudos jiems neduoda – prekių boikotas mažina pelną. Tiesa, sambūrių dalyviai drauge ragina rusiškas prekes keisti ukrainietiškomis.
Ar nuo rusiškų prekių gręžiasi ir lietuviai?
Elektrą vargu ar išjungsi
Lietuvoje taip pat nekart skambėjo raginimai boikotuoti įvairių šalių prekes. Pastarąjį kartą buvo užsimota prieš austrų gaminius, kai Austrija paleido Vienoje sulaikytą Sausio 13-osios žudynių Vilniuje vieną organizatorių Michailą Golovatovą. Tąkart iš Vienos buvo atšauktas ir Lietuvos ambasadorius.
Šį kartą atšauktas konsultacijoms Lietuvos ambasadorius Rusijoje, taip protestuojant prieš rusų veiksmus Kijeve, o dabar – ir Kryme.
Bet skelbti rusiškų prekių boikotą nebūtų paprasta. Populiariausia rusiška prekė Lietuvoje – nafta, atplukdoma tanklaiviais į Būtingę ir perdirbama bendrovėje „Orlen Lietuva“. Pernai nafta sudarė 73,3 proc. viso importo iš Rusijos.
Taigi protestuotojai Lietuvoje turėtų boikotuoti kone visus degalinių tinklus. Dar 13 proc. viso importo sudaro dujos, o rusiška elektra – mažiau nei du procentus viso importo.
Vėl prisiminė „Lukoil“
Didžiausias degalinių tinklas „Lukoil Baltija“ nuolat minimas tuomet, kai suprastėja Lietuvos ir Rusijos santykiai.
Kai kurie politikai siūlo boikotuoti šias degalines.
Prieš kelerius metus taip elgtis siūlė konservatorius Andrius Kubilius, dabar šį degalinių tinklą prisiminė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Piliečiai Europoje ir Lietuvoje galėtų pareikšti savo paramą boikotuodami rusiškas prekes. Aš, pavyzdžiui, stengiuosi nesipilti degalų „Lukoil“ degalinėse“, – neseniai pareiškė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ne pirmas kartas
Bet degalinių tinklo vadovai išliko ramūs: tai ne pirmas kartas, kai politikai kalba apie boikotą.
„Raginimų boikotuoti mūsų degalus visada pasitaiko. Kai nėra priešo viduje, reikia jį surasti“, – sakė „Lukoil Baltija“ direktoriaus pavaduotojas mažmeninei prekybai Romas Turlinskas.
Jis priminė, jog „Lukoil“ yra holdingas, registruotas Olandijoje, o jo akcijomis prekiaujama Londono biržoje.
Lietuvos degalinių tinkle dirba per tūkstantį žmonių ir mokami visi įmanomi mokesčiai.
„Žinoma, verslo pradžia buvo Rusijoje. Todėl kai kurie žmonės yra nusiteikę prieš mus, o kai kurie palaiko. Dar kitiems labiausiai rūpi tik degalų kaina“, – aiškino R.Turlinskas.
„Lukoil Baltija“ direktoriaus pavaduotojas teigė, kad degalai perkami ne tiktai iš „Orlen Lietuva“, kuri perdirba rusišką naftą, bet ir Skandinavijos šalyse.
„Su tokiais pasiūlymais einame prieš save. Kodėl niekas nesiūlo boikotuoti importuojamų rusiškų dujų?“ – stebėjosi verslininkas.
Degalinių tinklas kol kas nepajuto, kad būtų sumažėjusi prekyba dėl siūlymo boikotuoti.
Perkame tik žaliavas
Rusija svarbi mūsų šalies chemijos ir trąšų pramonei, nes importuojame žaliavas. Tačiau Lietuvoje iki šiol nė vienas pramonininkas nėra pareiškęs, kad atsisako jų tiekimo iš Rusijos dėl politinių sumetimų.
Naujausiame Lietuvos prekybos ryšių su Rusija tyrime „Verslios Lietuvos“ analitikai pripažino, kad kai kurioms perdirbimo įmonėms žaliavos iš Rusijos labai svarbios.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuva importavo chemikalų iš Rusijos už 229 milijonus litų. Arba panašiai už tiek, už kiek mes rusams pernai pardavėme mėsos produktų. Didelė dalis importuotų chemikalų buvo panaudota gaminant plastiko tarą.
„Daugiausia žaliavų perka trąšų gamintojai, pavyzdžiui, „Lifosa“. Tačiau importuojama ne tik iš Rusijos, bet ir kitų valstybių.
Tad nesakyčiau, kad esame priklausomi tik nuo Rusijos“, – teigė Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Giedrius Mažūnaitis.
Trąšos – dar viena populiari rusiška prekė Lietuvoje.
Mūsų šalies ūkininkai dažnai naudoja būtent rusiškas, nes jos paprastai būna pigesnės nei pagamintos Europoje. Praėjusiais metais Lietuva importavo trąšų už 421 milijoną litų, tačiau dalį reeksportavo į kitas šalis.
Rusiškų prekių nedaug
Lietuviai parduotuvėse santūresni nei ukrainiečiai. Uoliai palaikę protestus Ukrainoje ir smerkę Rusijos agresiją, mūsų šalies parduotuvėse jie neskuba ignoruoti rusiškos produkcijos. Prekybininkai tikino, kad jos ne toks ir gausus pasirinkimas.
Tiesa, yra išimčių. Kaip atpažinti rusiškas prekes? Tokių pirkėjų klausimų jau ne sykį sulaukė „Rimi“ prekybos tinklo darbuotojai.
„Produktų iš Rusijos dalis mūsų asortimente labai maža – ji sudaro apie 1 proc. visų prekių. Populiariausia rusiška prekė yra degtinė, taip pat turime iš Rusijos importuotų padažų, ikrų, žurnalų, kosmetikos, higienos prekių.
Negalėčiau pasakyti, kad pirkėjai kaip nors reaguotų į jas.
Taip pat nepastebėjome ir pardavimo pokyčių“, – kalbėjo „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė.
Prekybos tinkle „Iki“ rusiška produkcija sudaro gal tik iki 5 proc. viso asortimento. Tai užpilamosios makaronų sriubos, saulėgrąžų aliejus, arbata, kosmetika.
Paklausa jau susitraukė
„Sunku įvertinti, kurie produktai paklausiausi, nes jų kiekis bendrame asortimente iš tiesų nedidelis. Mūsų pirkėjai labiau vertina lietuvišką produkciją, todėl rūpindamiesi jais ir palaikydami vietos gamintojus daugiau parduodame jų produkcijos“, – sakė „Iki“ atstovas Andrius Petraitis.
Tuo metu „Maxima“ tinklas apskaičiavo, kad šių metų pradžioje, palyginti su 2013-ųjų pirmaisiais mėnesiais, rusiškų produktų pardavimas susitraukė penktadaliu.
„Kodėl taip nutiko, sunku pasakyti. Ar tai susiję su įvykiais Ukrainoje? Galbūt“, – sakė „Maxima“ atstovė Renata Saulytė.
Pernai, palyginti su 2012-aisiais, rusiškų produktų asortimentas šiame tinkle susitraukė keliolika prekių pavadinimų, tad gaminiai iš Rusijos sudaro apie 1 proc.
„Kai kurių produktų pavadinimai rusiški, bet išties jie pagaminti, tarkim, Latvijoje. Kad ir degtinė „Stoličnaja“ ar „Moskovskaja“.
Turime ir saldainių, kurių pavadinimai rusiški. Jie yra iš Rusijos. Bet kitų produktų gamintojo šalį gali sužinoti tik atidžiai perskaitęs etiketę“, – kalbėjo R.Saulytė.
Pirkėjų įpročiai keičiasi lėtai
Alus, degtinė, majonezas, kečupas, saldainiai, arbata, košės. Tokių rusiškų produktų galima įsigyti „Norfos“ tinkle.
„Ar susitraukė rusiškų prekių pardavimas dėl įvykių Ukrainoje? Per anksti apie tai kalbėti. Pirkėjų įpročiai keičiasi per ilgą laiką. Staigių pokyčių nematome. Žmonės perka tai, ką įpratę“, – sakė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
Iš rusiškų produktų paklausūs degtinė, majonezas ir saldainiai. „Norfos“ tinkle rusiškos prekės sudaro apie 1 proc. asortimento.
Statistikos departamento duomenimis, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų pernai į Lietuvą importuota už 92,2 mln. litų.
Įspėjo apie pavojus šalies ekonomikai
Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl įtampos Rusijoje ir Ukrainoje mūsų šalies ekonomika gali susitraukti apie 1,6 proc. Tai rodo pirminiai Vyriausybės skaičiavimai.
Anksčiau Vyriausybė planavo, kad šiemet šalies ūkis augs 3–3,5 proc. Jei augimas dėl didėjančios įtampos kaimyninėje valstybėje bus lėtesnis, šalies biudžetas gali negauti dalies planuotų pajamų. Prognozuojama, kad pajamos gali būti 600 mln. litų mažesnės.
Latvija prognozuoja, kad jos ūkis gali smukti net 10 proc.
