"Žinių radijuje" premjeras kalbėjo, kad su visais ministrais, o vėliau - su finansų bei ūkio ministrais atskirai jis sutarė, kad visi jie, atsižvelgdami į savo sritį, atliks analizę ir pateiks pasiūlymų, kaip padėti verslui.
„Esame numatę skatinti eksportą – padėti verslui, jeigu atsirastų tam tikrų problemų. 200 mln. litų – tai suma, kuri jau kitą savaitę bus patvirtinta“, - sakė A.Butkevičius.
Rizikuoja, bet gerai uždirba
Ar Vyriausybė kuitėsi biudžete ieškodama milijonų verslininkams, kurie patys rizikavo, - investavo Rusijoje? Bet dabar, kai pradėjo svilti padai, ėmė baksnoti į Rusijai nenuolaidžiaujančius politikus?
„Akivaizdu, jog įmonės, plėsdamos veiklą ir investuodamos rizikingose valstybėse, puikiai supranta, kad jose yra ir politinės rizikos, ir rizikos, susijusios su sunkokai prognozuojamais tos šalies valdžios veiksmais. Ekstremaliais atvejais kyla ir turto nacionalizavimo rizika.
Tačiau už tą didelę riziką verslas gauna ir didelės grąžos. Lietuvos įmonės, parduodamos savo produkciją Rusijoje, taip pat joje uždirba daug daugiau, nei, pavyzdžiui, parduodamos gaminius ES valstybėse“, - sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Todėl, anot ekonomisto, valstybė, kuri suskanta ginti eksportuotojų, kišasi į rinkos dėsnius, iškraipydama konkurencines sąlygas.
„Kodėl reikėtų paremti įmones, eksportuojančias į Rusiją, o ne į kokią nors Pietų Afrikos respubliką? Juk ir ten bendrovėms netrūksta rizikos“, - svarstė N.Mačiulis.
Jo teigimu, vyriausybei būtų pravartu pasukti galvas dėl to, kaip įmonėms padėti užimti naujas rinkas, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ar Pietryčių Azijoje, kur dar santykinai nedaug mūsų šalies įmonės eksportuoja. Ir sudaryti palankesnes sąlygas visoms Lietuvos įmonėms – visiems gamintojams, eksportuojantiems bet kokią produkciją, neišskiriant kurių nors sektorių ar įmonių grupių, kurioms šiuo metu kyla sunkumų Rusijoje.
„Kita vertus, būtina prisiminti, kad Lietuva šiuo metu neturi perteklinio rezervo 2014-ųjų biudžete, neturi nei santaupų. Ji turi gerokai daugiau įsipareigojimų, nei numatyta biudžete. Lėšų nepakanka senatvės pensijoms kompensuoti, yra svarstoma, kad reikia padidinti krašto apsaugai skiriamas lėšas. Tad prioritetų – daug daugiau, nei galimybių. Manyčiau, mėtytis pažadais nėra ekonominio pagrindo“, - sakė N.Mačiulis.
Parama – ne pinigais
Parama eksportui į kitas valstybes - naujų rinkų paieškai – tai ne pinigai. Verslui daug svarbiau, kai valstybė netruko plėsti veiklos ir neslopina konkurencingumo.
„Parama - tai ir gera politinė aplinka, ir ne per dažnai kaitaliojami įstatymai. Tai nedideli ir prognozuojami mokesčiai.
Visa tai savaime įmonėms padeda būti konkurencingoms bei surasti savo gaminiams vietos naujose eksporto rinkose.
Galima kalbėti nebent apie simbolinę paramą steigiant atstovybes užsienyje. Vis dėlto geriau sutelkti dėmesį į tai, kaip apskritai padidinti Lietuvos konkurencingumą, tobulinant mokestinę, politinę aplinką, mažinant reguliavimą ir biurokratiją, korupciją. Tai būtų daug naudingiau, nei vienkartinės pinigų injekcijos“, - patikino ekonomistas.
