Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto tai netenkina - parlamentarai sutarčių skaidrumo ir viešumo svarstymus žada surengti artimiausiu metu.
„Jeigu Lietuvos bankas domėtųsi, gal sutartys kitaip atrodytų“, - pareiškė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas.
„Po birželio 1-osios bus bendrosios sąlygos skelbiamos“, - pažadėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Tuo tarpu LB siekia iš vartotojų teisių gynėjų perimti nesąžiningų sutarčių priežiūros funkciją.
LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka informavo, kad LB jau yra parengęs pataisas, kuriomis bus siūloma centriniam bankui suteikti teisę bankams nurodyti keisti nesąžiningas sutarčių sąlygas.
„Yra numatyta, kad tais atvejais, kai Lietuvos bankas manytų, jog tam tikros sutarties nuostatos nėra sąžiningos, galėtų teikti nurodymus tokias sutartis bankams pakeisti“, - teigė V.Šapoka.
Pasak jo, nesąžiningumo atvejus LB galėtų nustatyti pats ar vertindamas klientų skundus.
Advokatų kontorų grupė „Triniti“ partneris Vytautas Kalmantavičius teigė, kad „sutartys su bankais paprastam vartotojui yra neįkandamos“, o bankai, skirtingai negu Skandinavijoje, yra nustatę griežtesnes ir nepalankesnes klientams sąlygas.
„Lietuvoje yra begalinis sąrašas priežasčių, dėl ko bankas gali su klientu nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti skolą“, - teigė advokatas.
Pasak jo, jeigu Skandinavijoje sutarties negalima nutraukti tik dėl to, kad sumažėja žmogaus pajamos, o Lietuvoje tai įmanoma. Skandinavijoje už sutarties pažeidimus gresia tik baudos ir delspinigiai, tuo metu Lietuvoje sankcijų taikoma daugiau ir jų finansinė našta žmogui yra didesnė.
