Tokius duomenis pateikia įmonių kreditingumą vertinanti „Creditreform“ Lietuva, atlikusi tyrimą kartu su kolegomis Latvijoje ir Estijoje.
„Įstatymai, reglamentuojantys įmonių pripažinimą nemokiomis, Baltijos šalyse gerokai skiriasi, - aiškina „Creditreform“ Lietuva direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas. - Bankrutuojančiųjų skaičius daugiau rodo ne kiek sėkmingi vienos ar kitos šalies verslininkai, o kaip lengva ar sunku tam tikroje šalyje bankrutuoti“.
Anot jo, geriau padėtį atspindėtų bankrotų ir veikiančių kompanijų santykis, tačiau Registrų centro valdomame Lietuvos įmonių registre apstu „veikiančių“ įmonių, kurios jau seniai nėra gavusios nė lito pajamų ir neturi nė vieno darbuotojo. Latvijoje ir Estijoje įmonių registrai, anot B.Chijeno, nuo tokio balasto jau išvalyti. Todėl, jo teigimu, bene objektyviausia lyginti bankrutuojančių kompanijų skaičiaus pokytį Baltijos šalyse per keletą metų.
Tuo metu kai pas latvius ir estus verslo nesėkmių mažėja (estai mažėjimą skaičiuoja jau kelerius metus iš eilės), Lietuvoje rankas iškėlusių kompanijų stabiliai gausėja jau nuo 2012 metų.
Per 2012-2013 m. Latvijoje baltą vėliavą iškėlusių įmonių sumažėjo 7 proc., o Estijoje - 8 procentais. Tuo metu Lietuvoje tokių įmonių atsirado net 12 proc. daugiau.
Tarp galimų tokio skirtumo priežasčių – ir didesnė rizikingesnių sektorių (transportas, logistika) dalis Lietuvos ekonomikoje, o taip pat tai, kad bankrotas Lietuvoje neretai naudojamas kaip skolų išieškojimo priemonė.
Tiesa, bankrotų tendencijos šiais metais kiek pakito. Remiantis pirmųjų dviejų mėnesių duomenimis, Estijoje bankrotų lygis stabilizavosi. „Creditreform Estija“ prognozuoja, kad iš rinkos besitraukiančiųjų skaičius turėtų būti panašus kaip ir pernai arba tik kiek didesnis.
Lietuvoje per sausį-vasarį fiksuotas 11 proc. bankrotų gausėjimas. „Šiuo metu rinkoje vykstantys pokyčiai verčia manyti, kad panašus ar netgi didesnis augimas visai įmanomas ir ateityje“, - mano B.Chijenas.
Sparčiausiai šiemet verslo nesėkmę patyrusių įmonių užderėjo Latvijoje. Vidutiniškai per šių metų mėnesį Latvijoje registruotų įmonių bankrotų buvo 22 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Lietuvoje registruotos įmonės dažniausiai krito tokiuose sektoriuose kaip didmeninė prekyba, transportas ir paslaugų teikimas. Estijoje labiausiai nesisekė apgyvendinimo ir viešojo maitinimo, statybos ir apdirbamosios pramonės įmonėms. Iš dešimties stambiausių bankrotų 2013-aisiais septynios veikė statybos sektoriuje. Visose Baltijos šalyse neatspariausios bankrotams 2013 m. buvo pačios mažiausios įmonės, kuriose prieš bankrotą buvo ne daugiau 9 darbuotojų.
