Su į Panevėžio mokslo ir technologijų parką susirinkusiais vietos politikais, verslininkais, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais R.Šadžius bei kiti svečiai nenuobodžiai diskutavo apie euro įvedimą, Europos Sąjungos investicijas Panevėžio regione.
Finansų ministro teigimu, reikia branginti kiekvieną į Lietuvą su Europos Sąjungos finansuojamais projektais ateinantį eurą. Jis įspėjo, kad ES lėšos – tarsi dovanos, o jų niekas amžinai nedovanos. Jei Lietuvos ekonominė padėtis gerės, europinių pinigų ateis mažiau.
„Mes pasidarėme priklausomi nuo europinės paramos. Teks pasveikti, kaip ir nuo kiekvienos priklausomybės“, – prognozavo A.Šadžius. Ministras pabrėžė, kad labai svarbu apgalvoti, kokiems projektams panaudoti ES paramą. Jo teigimu, mintis apie racionalų kiekvieno euro panaudojimą – ne lietuviška. Ir kiti europiečiai taip mąsto.
Todėl Lietuvai pasirengiant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų panaudojimui, svarbu apmąstyti, kaip su mažesniais finansiniais ištekliais pasiekti daugiau rezultatų. Finansų ministras kaip išeitį įvardijo finansų inžineriją. „Kad kiekvienas projektams gaunamas euras kelis kartus apsisuktų“, – paprastai paaiškino susirinkusiesiems A.Šadžius.
Konferencijoje dalyvavusiam Panevėžio miesto merui Vitalijui Satkevičiui paklausus, ar Vyriausybė negalėtų perimti ant savo pečių vienintelio Lietuvoje dengto dviračių treko, esančio Panevėžio „Cido“ arenoje, išlaikymo finansinės naštos, o tuomet savivaldybė galėtų tam išleidžiamus pinigus panaudoti kitoms reikmės, ėmė juoktis.
„Nenoriu kritikuoti mero Vitalijaus, bet labai dažnai miestų ar miestelių merai kalba – statysim ir taip sukursim darbo vietų statybininkams. Bet investicijos turi atsipirkti. Reikia suprasti, kad pasistačius galingą sporto kompleksą, reiks jį išlaikyti“, – sakė finansų ministras. Jis priminė, kad visoje Lietuvoje tarsi grybai po lietaus pridygusios sporto arenos, išskyrus „Žalgirio“ areną, dirba nuostolingai.
A.Šadžius tikisi, kad taip nenutiks bent su Lietuvos nacionaliniu stadionu Vilniuje, nes tai bus multifunkcinis objektas, į kurį ketinama pritraukti ne tik sporto, tačiau ir meno, verslo atstovus.
Kalbėdamas apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įsivesti eurą, Finansų ministras neslėpė – tai lietuviams kainuos. Tačiau privalumų įvedus eurą Lietuvai A.Šadžius mato daugiau, nei minusų. Finansų ministras pabrėžė, kad 2015 metais neįsivedus euro, užsienio investuotojams Lietuva taptų mažiau patraukli, nei kaimynės Latvija ir Estija, toliau visi – nuo verslininkų iki vienkiemių gyventojų mokėtų litų ir eurų keitimo kainą (pavyzdžiui, pirkdami kiekvieną importuojamą prekę).
Neatsitiktinai A.Šadžius panevėžiečiams paminėjo ir savo nesėkmingas paieškas lietuviškų dantų krapštukų. Savo nacionalinės valiutos devalvacijos gali nebijoti tiki tos šalys, kurios daug ką pasigamina pačios, pavyzdžiui, Lenkija. O štai Lietuvai, kuri daug ką importuoja, geriau prisijungti prie euro zonos.
A.Šadžiui dėl būtinybės Lietuvai įsivesti eurą pritarė ir konferencijoje dalyvavęs ambasadorius, nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis.
„Kad ir kaip būtų skaudu, reikia nacionalinės valiutos atsisakyti. Ką, gal vokiečiams nebuvo skaudu markės atsisakyti?“, – retoriškai klausė klausė R.Karoblis.
Tuo tarpu Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas išdėstė kiek kitokią nuomonę. Jis pacitavo garsų verslininką, paprastai paaiškinusį, kodėl sėkmingai valdydamas verslą, jis neina į politiką. „Nenoriu būti kaip mama, kuri pažada vaiką nuvesti į saldinių parduotuvę o iš tiesų nuveda pas dantų gydytoją“, – pacitavo D.Arlauskas.
D.Arlauskas įsitikinęs, kad politikai, kalbėdami apie euro įvedimo privalumus, nesako visos tiesos. „Aš kaip verslininkas sakau – įvedus eurą kainos kils“, – sakė Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos vadovas. Kaip pavyzdį jis paminėjo vis kintančias naftos kainas pasaulinėje biržoje – net ir kai biržoje naftos kaina sumažėja, degalinėse kuras neatpinga.
