Plaktukai kaukšėti pradės ir Šventos dvarvietėje — viename iš čia esančių pastatų ruošiamasi įrengti gamtos mokyklą, kur galėtų apsistoti iš arčiau su parko vertybėmis susipažinti norintys moksleiviai.
Panašių pokyčių (atnaujintas lankytojų centras, įrengta originali vidaus ekspozicija bei lauke išdėstyta informacinė infrastruktūra, sutvarkytas ne vienas gamtos objektas) Švenčionių rajone esančiame parke įvyko ne vienas.
Pokyčių vėjų ne tik į Sirvėtą, bet ir į kitus Lietuvos parkus įnešė Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Saugomų teritorijų tvarkymas“. Per tris šio projekto etapus sutvarkyta daugiau nei 80 gamtos objektų, įrengta turistinė infrastruktūra, rūpintasi gamta.
Objektų saugomose teritorijose tvarkymui 2007–2013 metų finansavimo laikotarpiu pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ skirta apie 160 mln. litų paramos iš Europos regioninės plėtros fondo.
„Tikrai jaučiame, kad sutvarkius lankytojams skirtą infrastruktūrą bei įrengus patrauklų ir įdomų lankytojų centrą, atvykusiųjų padaugėjo. Viena vertus, čia atkeliauja rajono mokyklų ekskursijos, greta gyvenantys žmonės su šeimomis ir draugais. Kita vertus, padaugėjo ir lankytojų iš užsienio: sulaukėme svečių net iš Jakutijos“, — džiaugiasi parko vyriausioji specialistė Tatjana Ivanova.
Amžinas gyvybės medis
Švenčionių krašto moreninės takoskyros kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes „saugantis“ parkas užima 8735 ha tarp Vilniaus ir Utenos rajonų. Vieni žymiausių čia esančių paveldo objektų — Lino verdenės šaltinis, Neversčių uosynas, Kačėniškės piliakalnis.
Pradėti kelionę po parką T.Ivanova siūlo lankytojų centre. 2013 m. gegužę veikti pradėjusio Šventos dvaro svirne įrengto centro vidaus ekspozicijos tema — lietuvių mitologija. „Į mūsų mitų pasaulį nusprendėme pasigilinti, nes regioninio parko teritorija plyti buvusiose istorinėse Nalšios žemėse, čia yra nemažai vietovių bei objektų, kurių atsiradimą aiškina sakmės.
Būtent jose slypi gilios, iš praeities atėjusios vertybės, atsiskleidžia baltų požiūris į gamtą ir gyvenimą“, — pasakoja T.Ivanova.
Pagrindinis ekspozicijos elementas — nenutrūkstančią gyvenimo tėkmę simbolizuojantis gyvybės medis. Aplink jį pastebimi įvairūs, unikalią reikšmę turintys simboliai, kuriuos suprasti galima naudojantis centre esančiomis šrifto lentelėmis.
Ekspozicijoje panaudotos įgarsintos rašytojo Šarūno Laužadžio užrašytos sakmės apie Lino verdenės šaltinio atsiradimą, Kančiogino, Beržuvio, Bėlio, Rakštelių ežerus, akmenį su pėda.
Stebuklingi gamtos paminklai
Pasak T.Ivanovos, čia atvykus negalima neaplankyti 1985 m. valstybinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbto ir kadaise stebuklingu laikyto Lino verdenės šaltinio. Šis gamtos paminklas pritaikytas lankymui: įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tualetas, nutiestas akmenimis grįstas takas bei mediniai iki šaltinio vedantys laiptai, lieptas į ežerą.
Būtina pamatyti ir Liepų pavėsinę, Stūglių piliakalnį, Adamavo ąžuolą bei po tvarkymo naujai atrastą lobį — Mergežerio vandenų skalaujamą Kačėniškės piliakalnį. Šiuo metu baigiami piliakalnio pritaikymo lankymui darbai, ateityje numatoma įrengti medinį taką, kuriuo lankytojai galės patogiau pasiekti šį unikalų kultūros paveldo objektą.
Visame parke puikiai sutvarkyta lauko informacinė sistema: pastatyti stendai, nuorodos. Visa tai suteikia naudingos informacijos ir kiekvieną nuveda prie norimo aplankyti objekto, neleidžia paklysti keliaujantiems pėsčiųjų ar dviračių takais, o poilsiui skirta infrastruktūra suteikia galimybę atsipūsti gražiose regioninio parko vietose. Iš paukščio skrydžio į parko teritoriją leidžia pažvelgti net tu apžvalgos bokštai.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
