„Prieš Ukrainos krizę rinka tikėjo, kad pasaulyje yra grūdų perteklius. Fondai, kurie daro didelę įtaką prekybai grūdais, ypač - Čikagos biržoje, tikėdamiesi, kad kviečių kainos kris, juos išpardavė..
Žaidimas buvo toks: kviečiai parduodami brangiau, o vėliau superkami pigiau. Taip tikėtasi gauti pelno iš finansinės operacijos“, - aiškino M.Gedvilas.
Tačiau, pasak jo, po Ukrainos ir Rusijos konflikto kilo baimė, kad grūdų eksportas iš šių valstybių sumažės, tad fondai įsigijo daugiau grūdų.
„Įvykiai Ukrainoje sudavė didžiulį emocinį smūgį. Manyta, kad Rusija eksportą sustabdys, ir kad stos Ukrainos eksportas.
Sukilus emocijoms, fondai suskubo kuo greičiau pirkti grūdus. Išaugus grūdų kainoms Matif biržoje pakilo ir realių sandorių vertė. Prekybai įtakos padarė ir tai, kad daug pirkėjų ir pardavėjų yra sudarę sutartis, kurios susietos su Matif, tad atitinkamai kviečių kaina pašoko ir dėl Matif šuolio.
M.Gedvilas pasakojo, kad Lietuvoje kviečių kainos kovą vienu metu buvo šoktelėjusios 100 litų, - iki 740 litų už toną.
„Prieš Ukrainos krizę Lietuvoje siūloma kviečių kaina buvo 640 litų už toną. Įvykus Ukrainos krizei šių grūdų kainų banga buvo pakilusi net iki 740 litų už toną.
Tačiau mažai kas už tokią kainą pirko grūdus, tad dabar ta kaina yra grįžusi į ankstesnį lygį: 690-700 litų. Tad Lietuvos rinka tą emocinį barjerą jau peršoko“, - sakė grūdų perdirbėjų atstovas.
Jo teigimu, šiuo metu kainos po truputį mažėja, o priežasčių įkainių augimui nėra.
„Derlingumo prognozės Europoje geros, buvo gandų, kad ukrainiečiai ūkininkai neturės pinigų sėjai, bet Ukraina jau 75 proc. kviečių yra pasėjusi. Tad esminių priežasčių grūdma sbrangti iš tikrųjų nelabai ir yra", - sakė M.Gedvilas.
„Amilinos“ vadovas sakė, kad produkcijos iš miltų gamybos savikainai grūdų kainų šuolis įtakos nepadarė. Anot jo, nukentėti galėjo nebent spekuliantai. Gamybos įmonės grūdais apsirūpina iš anksto, tad tokius šuolius sugeba nesunkiai amortizuoti.
„Mes grūdų esame nusipirkę tiek, kad jų pakaks kone iki naujojo derliaus. Mūsų logika tokia pat kaip ir miltų gamintojų, nes tie patys dėsniai galioja ir jų versle. Tam, kad nereikėtų rizikuoti ir pavyktų išvengti kainų šuolių, grūdų atsargų nuperkama tiek, kad pakaktų pusmečiui. Arba bent jau sudaromos sutartys su pardavėjais“, - teigė "Amilinos" atstovas.
