„Prieš Ukrainos krizę rinka tikėjo, kad pasaulyje yra grūdų
perteklius. Fondai, kurie daro didelę įtaką
prekybai grūdais, ypač - Čikagos biržoje, tikėdamiesi, kad kviečių kainos
kris, juos išpardavė..
Žaidimas buvo toks:
kviečiai parduodami brangiau, o vėliau superkami pigiau.
Taip tikėtasi gauti pelno iš finansinės operacijos“, - aiškino M.Gedvilas.
Tačiau, pasak jo, po Ukrainos ir Rusijos konflikto kilo baimė, kad grūdų eksportas iš šių valstybių sumažės, tad fondai įsigijo
daugiau grūdų.
„Įvykiai Ukrainoje sudavė didžiulį emocinį
smūgį. Manyta, kad Rusija eksportą sustabdys, ir kad stos Ukrainos eksportas.
Sukilus emocijoms, fondai suskubo kuo greičiau pirkti grūdus.
Išaugus grūdų kainoms Matif biržoje pakilo ir
realių sandorių vertė. Prekybai įtakos padarė ir tai, kad
daug pirkėjų ir pardavėjų yra sudarę sutartis, kurios susietos
su Matif, tad atitinkamai kviečių kaina pašoko ir dėl Matif
šuolio.
M.Gedvilas pasakojo, kad Lietuvoje kviečių kainos kovą vienu
metu buvo šoktelėjusios 100 litų, - iki 740 litų už toną.
„Prieš Ukrainos krizę Lietuvoje siūloma kviečių kaina buvo
640 litų už toną. Įvykus Ukrainos krizei šių grūdų kainų banga buvo
pakilusi net iki 740 litų už toną.
Tačiau mažai kas už tokią kainą pirko grūdus, tad dabar ta kaina yra grįžusi į ankstesnį lygį: 690-700 litų. Tad
Lietuvos rinka tą emocinį barjerą jau peršoko“, - sakė
grūdų perdirbėjų atstovas.
Jo teigimu, šiuo metu kainos po truputį mažėja, o
priežasčių įkainių augimui nėra.
„Derlingumo prognozės Europoje geros, buvo gandų, kad
ukrainiečiai ūkininkai neturės pinigų sėjai, bet Ukraina jau 75
proc. kviečių yra pasėjusi. Tad esminių priežasčių grūdma sbrangti iš tikrųjų nelabai ir yra", - sakė M.Gedvilas.
„Amilinos“ vadovas sakė, kad produkcijos iš miltų gamybos savikainai
grūdų kainų šuolis įtakos nepadarė. Anot jo, nukentėti galėjo nebent
spekuliantai. Gamybos įmonės grūdais apsirūpina iš anksto, tad
tokius šuolius sugeba nesunkiai amortizuoti.
„Mes grūdų esame nusipirkę tiek, kad jų pakaks kone iki naujojo
derliaus. Mūsų logika tokia pat kaip ir miltų gamintojų, nes tie patys dėsniai galioja ir jų versle. Tam, kad nereikėtų rizikuoti ir pavyktų išvengti kainų šuolių, grūdų atsargų nuperkama tiek, kad pakaktų pusmečiui. Arba bent jau sudaromos sutartys su pardavėjais“, - teigė "Amilinos" atstovas.