Ūkio ministerija mano, kad nereikia
griežtos leidimų išdavimo tvarkos norintiesiems verstis privataus
detektyvos veikla. Vidaus reikalų ministerija su tuo nesutinka.
Vyriausybė pirmadienį svarstys išvadą dėl Seimui pateikto
patobulinto įstatymo, kuris reglamentuotų privačių detektyvų
veiklą.
Pasak Vyriausybės kanceliacijos parengtos pažymos, Vidaus
reikalų ministerija nepritaria Ūkio ministerijos siūlymui taikyti
švelniausią licencijavimo modelį - „deklaravimą“. Anot VRM,
tokio modelio taikymas būtų nepagrįstas ir neatitiktų šios
veiklos keliamos rizikos žmogaus teisei į privataus gyvenimo
neliečiamumą.
Valstybės saugumo departamentas, Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija, Policijos departamentas taip pat pritaria būtinybei
taikyti griežtesnį licencijavimo modelį.
Ūkio ministerijos teigimu, licencijavimas visų pirma reiškia
ūkio subjekto teisės verstis tam tikra veikla ribojimą - ūkio
subjektas negali pradėti vykdyti veiklos, kol valstybės institucija,
išduodanti licenciją, neatlieka išankstinio patikrinimo.
„Įstatymo projektu siekiama licencijuoti privačių detektyvų
veiklą. Pažymėtina, kad palyginti su kitais privačiais
asmenimis, detektyvui nėra suteiktos išimtinės teisės ir jis
privalo veikti tik laikydamasis visiems asmenims galiojančių
įstatymų.
Dėl to abejotina, ar licencijavimas yra tikslingas ir
pateisinamas. Taip pat abejotina, ar privačios detektyvinės veiklos
licencijavimas atitinka proporcingumo kriterijų“, - aiškina Ūkio
ministerija.
Kadangi Vyriausybės išvados projektą rengė VRM, jame nėra
siūlymų, jog reikėtų lengvinti reikalavimus leidimui gauti.
Tačiau išsakoma kitų pastabų, pavyzdžiui, teigiama, kad turėtų
būti atsisakyta draudimo privačių detektyvų bendrijai verstis kita
negu privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimas veikla.
Taip pat nurodyta, kad įstatymo projektas pildytinas nuostatomis, kuriose
būtų nustatomos specialiosios privačios detektyvinės veiklos
specifikos sąlygojamos techninių priemonių naudojimo taisyklės.
Be to, kaip neproporcingas kritikuojamas besąlyginis draudimas
privačiam detektyvui tuo pačiu metu eiti pareigas valstybės
tarnyboje, išsakoma kitų pastabų.
Seimas gruodį vėl ėmė svarstyti, kaip reglamentuoti iki šiol
įstatymais neapibrėžtą privačių detektyvų veiklą. Parlamentas
po pateikimo pritarė Privačios detektyvinės veiklos įstatymo
projekto patobulintai versijai.
Seimas jau anksčiau buvo ėmęsis šio įstatymo, tačiau
projektą tuomet įvertinusi Vyriausybė nurodė, kad turėtų būti
aiškiau apibrėžtos tokios veiklos ribos, kad neatsirastų sąlygos
pažeisti privataus gyvenimo neliečiamumo.
Privačios detektyvinės veiklos įstatymas apibrėžtų tokios
veiklos pagrindus, principus, detektyvų veiklos ribas, tapimo
detektyvu sąlygas.
Projektas numato, kad detektyvu tapti siekiantis asmuo privalėtų
turėti aukštąjį išsilavinimą, išlaikyti privataus detektyvo
kvalifikacijos egzaminą. Įstatymu būtų nustatyta, kad privataus
detektyvo veikla su darbu valstybės tarnyboje nesuderinama.
Pagal projektą, detektyvo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas
būtų stabdomas, jei detektyvas būtų įtariamas ar kaltinamas
padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą
teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams,
paaiškėjus, kad privatus detektyvas veikia už nurodytų ribų,
kitais atvejais.
Įstatymo projektas numato, kad detektyvui būtų draudžiama
tretiesiems asmenims perduoti kliento pavedimu surinktą medžiagą,
trukdyti pareigūnams, taip pat klaidinti, naudoti apgaulę, bet kokia
tiesioginę ir netiesioginę, fizinę ar psichologinę prievartą,
persekiojimą, skleisti tikrovės neatitinkančias žinias ir
informaciją, pažeisti asmens būsto neliečiamumą,
susirašinėjimo, pokalbių ar kitokio susižinojimo slaptumą, rinkti
ir naudoti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant
įstatymų reikalavimus.
Įstatymu būtų apibrėžiamos detektyvų veiklos ribos: jie
galėtų ieškoi dingusių asmenų, stebėti asocialius šeimos
narius, nepilnamečius vaikus, netiesiogiai - samdytas aukles, namų
tvarkytojas ir kitus privačiai samdomus namų darbuotojus, taip pat
rinkti informaciją, reikalingą civiliniams, darbo ir t.t. ginčams.
Dar detektyvai galėtų užsiimti baudžiamajam procesui
galinčių turėti reikšmės asmenų, daiktų ir dokumentų rinkimu
ir paieška, asmens kilmės, giminystės ryšių, biografinių ir
kitų duomenų apie asmenį rinkimu jo prašymu, užtikrinti kliento
komercinių, profesinių ir t.t. paslapčių saugumą.
Kliento privačiose erdvėse detektyvas galėtų atlikti sekimo priemonių
paiešką, bet apie tai iš anksto turėtų informuoti prokuratūrą,
taip pat privalėtų prokurorus informuoti, jei tokia įranga būtų
rasta, ir ją perduoti.
Dar privatiems detektyvams būtų leidžiama ieškoti dingusio
turto, rengti konfidencialumo reikalaujančius susitikimus,
konsultuoti privačios detektyvinės veiklos klausimais.
Privatus detektyvas savo paslaugas, išskyrus konsultavimo,
galėtų teikti sudaręs sutartį su klientu.
Privačios detektyvinės veiklos ir asmens bei turto saugos
įstatymo koncepcija buvo parengta jau prieš gerą dešimtmetį, ne
vienerius metus kalbėta apie būtinybę priimti Privačios
detektyvinės veiklos įstatymą, tačiau iki šiol ši veikla
teisiškai nereglamentuota.