Ūkio ministerija mano, kad nereikia griežtos leidimų išdavimo tvarkos norintiesiems verstis privataus detektyvos veikla. Vidaus reikalų ministerija su tuo nesutinka.
Vyriausybė pirmadienį svarstys išvadą dėl Seimui pateikto patobulinto įstatymo, kuris reglamentuotų privačių detektyvų veiklą.
Pasak Vyriausybės kanceliacijos parengtos pažymos, Vidaus reikalų ministerija nepritaria Ūkio ministerijos siūlymui taikyti švelniausią licencijavimo modelį - „deklaravimą“. Anot VRM, tokio modelio taikymas būtų nepagrįstas ir neatitiktų šios veiklos keliamos rizikos žmogaus teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Valstybės saugumo departamentas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Policijos departamentas taip pat pritaria būtinybei taikyti griežtesnį licencijavimo modelį.
Ūkio ministerijos teigimu, licencijavimas visų pirma reiškia ūkio subjekto teisės verstis tam tikra veikla ribojimą - ūkio subjektas negali pradėti vykdyti veiklos, kol valstybės institucija, išduodanti licenciją, neatlieka išankstinio patikrinimo.
„Įstatymo projektu siekiama licencijuoti privačių detektyvų veiklą. Pažymėtina, kad palyginti su kitais privačiais asmenimis, detektyvui nėra suteiktos išimtinės teisės ir jis privalo veikti tik laikydamasis visiems asmenims galiojančių įstatymų.
Dėl to abejotina, ar licencijavimas yra tikslingas ir pateisinamas. Taip pat abejotina, ar privačios detektyvinės veiklos licencijavimas atitinka proporcingumo kriterijų“, - aiškina Ūkio ministerija.
Kadangi Vyriausybės išvados projektą rengė VRM, jame nėra siūlymų, jog reikėtų lengvinti reikalavimus leidimui gauti.
Tačiau išsakoma kitų pastabų, pavyzdžiui, teigiama, kad turėtų būti atsisakyta draudimo privačių detektyvų bendrijai verstis kita negu privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimas veikla.
Taip pat nurodyta, kad įstatymo projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nustatomos specialiosios privačios detektyvinės veiklos specifikos sąlygojamos techninių priemonių naudojimo taisyklės.
Be to, kaip neproporcingas kritikuojamas besąlyginis draudimas privačiam detektyvui tuo pačiu metu eiti pareigas valstybės tarnyboje, išsakoma kitų pastabų.
Seimas gruodį vėl ėmė svarstyti, kaip reglamentuoti iki šiol įstatymais neapibrėžtą privačių detektyvų veiklą. Parlamentas po pateikimo pritarė Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projekto patobulintai versijai.
Seimas jau anksčiau buvo ėmęsis šio įstatymo, tačiau projektą tuomet įvertinusi Vyriausybė nurodė, kad turėtų būti aiškiau apibrėžtos tokios veiklos ribos, kad neatsirastų sąlygos pažeisti privataus gyvenimo neliečiamumo.
Privačios detektyvinės veiklos įstatymas apibrėžtų tokios veiklos pagrindus, principus, detektyvų veiklos ribas, tapimo detektyvu sąlygas.
Projektas numato, kad detektyvu tapti siekiantis asmuo privalėtų turėti aukštąjį išsilavinimą, išlaikyti privataus detektyvo kvalifikacijos egzaminą. Įstatymu būtų nustatyta, kad privataus detektyvo veikla su darbu valstybės tarnyboje nesuderinama.
Pagal projektą, detektyvo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas būtų stabdomas, jei detektyvas būtų įtariamas ar kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, paaiškėjus, kad privatus detektyvas veikia už nurodytų ribų, kitais atvejais.
Įstatymo projektas numato, kad detektyvui būtų draudžiama tretiesiems asmenims perduoti kliento pavedimu surinktą medžiagą, trukdyti pareigūnams, taip pat klaidinti, naudoti apgaulę, bet kokia tiesioginę ir netiesioginę, fizinę ar psichologinę prievartą, persekiojimą, skleisti tikrovės neatitinkančias žinias ir informaciją, pažeisti asmens būsto neliečiamumą, susirašinėjimo, pokalbių ar kitokio susižinojimo slaptumą, rinkti ir naudoti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymų reikalavimus.
Įstatymu būtų apibrėžiamos detektyvų veiklos ribos: jie galėtų ieškoi dingusių asmenų, stebėti asocialius šeimos narius, nepilnamečius vaikus, netiesiogiai - samdytas aukles, namų tvarkytojas ir kitus privačiai samdomus namų darbuotojus, taip pat rinkti informaciją, reikalingą civiliniams, darbo ir t.t. ginčams.
Dar detektyvai galėtų užsiimti baudžiamajam procesui galinčių turėti reikšmės asmenų, daiktų ir dokumentų rinkimu ir paieška, asmens kilmės, giminystės ryšių, biografinių ir kitų duomenų apie asmenį rinkimu jo prašymu, užtikrinti kliento komercinių, profesinių ir t.t. paslapčių saugumą.
Kliento privačiose erdvėse detektyvas galėtų atlikti sekimo priemonių paiešką, bet apie tai iš anksto turėtų informuoti prokuratūrą, taip pat privalėtų prokurorus informuoti, jei tokia įranga būtų rasta, ir ją perduoti.
Dar privatiems detektyvams būtų leidžiama ieškoti dingusio turto, rengti konfidencialumo reikalaujančius susitikimus, konsultuoti privačios detektyvinės veiklos klausimais.
Privatus detektyvas savo paslaugas, išskyrus konsultavimo, galėtų teikti sudaręs sutartį su klientu.
Privačios detektyvinės veiklos ir asmens bei turto saugos įstatymo koncepcija buvo parengta jau prieš gerą dešimtmetį, ne vienerius metus kalbėta apie būtinybę priimti Privačios detektyvinės veiklos įstatymą, tačiau iki šiol ši veikla teisiškai nereglamentuota.
