Pernai Lietuvos sulčių gamintojai eksportavo produkcijos, kurią pardavė už 36,4 mln. litų.
Didžiausia dalis mūsų šalyje spaustų sulčių parduota Vokietijai – už 12,1 mln. litų, Lenkijai – už 8,5 mln. litų.
2012-aisiais šie skaičiai buvo mažesni – svetur sulčių išvežta ir parduota už 16,5 mln. litų. 2011-aisiais išvežta 21,3 mln. litų vertės obuolių ir uogų sulčių, rašo „Lietuvos rytas“.
Lietuviai gamintojai ieško naujų rinkų, mezgami ryšiai netgi su Omanu. Tačiau daugelio jų akys krypsta ten, kur jau pėdas įmynę pienininkai ir mėsininkai, – į Rusiją.
Tiesa, visi supranta ir riziką: rublis pinga, o ir užkardos lietuviškiems gaminiams neretai išauga.
Į Rusiją pernai eksportuota 0,57 mln., užpernai – 0,19 mln. litų vertės sulčių.
Į Rusiją įkėlė abi kojas
Pernai Rusijos rinka atsivėrė įmonei „Vaisių sultys“. Į ją iškeliauja apie 15 proc. bendrovės produkcijos. 2013-ųjų pavasarį ši įmonė pasinaudojo agentūros „Versli Lietuva“ teikiama 5 verslo kontaktų – potencialių verslo partnerių Rusijoje – paieškos paslauga.
Dvi iš penkių pažinčių netruko pereiti į verslo ryšius. Pernai spalį „Vaisių sultys“ jau vežė savo produkciją į Rusiją – „Ašan“ tinklą. Po mėnesio lietuviai sukirto rankomis su tinklu „Viktorija“.
Šiuo metu dėliojami paskutiniai taškai ir gludinamos detalės dėl bendradarbiavimo su dar dviem Rusijos maisto prekybos tinklais „Magnit“ ir „Krasnoje beloje“.
„Rusai teigiamai žvelgia į importinius produktus, ypač pagamintus Baltijos šalyse.
Nuo senų laikų gerai atsiliepiama apie lietuvišką sūrį, kitus pieno ir mėsos gaminius. Apie sultis – taip pat.
Ten įvežtiniai produktai vietos gyventojams asocijuojasi su kokybe, nes jie žino, kad ES taikomi griežti kokybės reikalavimai“, – paaiškino „Vaisių sulčių“ direktorius Dmitrijus Čudakovas.
Svarbu ne nuolaida, o etiketė
Į Rusijos pusę Lietuvos gamintojus traukia ir tai, kad šioje rinkoje galima parduoti brangiau. Tačiau čia tūno ir grėsmių.
„Mes parduodame už eurus, bet mūsų platintojui sudėtinga, nes svyruoja rublio kursas“, – kas nerimą pastaruoju metu kelia Lietuvos verslininkams, dirbantiems su Rusija, paaiškino D.Čudakovas.
„Vaisių sultys“ jau patyrė, kad Rusijos ir Lietuvos pirkėjai skiriasi, rašo „Lietuvos rytas“.
„Lietuvoje sultys perkamos akcijų metu, paprastai žiūrima į nuolaidą, o ne į etiketę. Rusijoje vartotojai ne tokie jautrūs kainai, ypač Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Be to, Rusijoje manoma: jei jau taikoma nuolaida, galbūt ta prekė kuo nors bloga“, – sakė D.Čudakovas.
Ne kliūtis rusams ir tai, kad lietuviškos sultys kainuoja apie 20 proc. brangiau nei vietos gamintojų produktai. Ten tos pačios mūsų sultys kainuoja dvigubai brangiau nei Lietuvoje.
Stinga prekybininkų paramos
Bendrovė „Obuolių namai“, pilstanti sultis į dideles popierines pakuotes, kol kas savo produkciją parduoda tik Lietuvoje, tačiau dairosi ir galimybių svetur. Tinklai jau užmesti Vokietijoje ir Rusijoje.
„Lietuva yra ne ta rinka, kuri leistų įmonei pelnyti didelių pajamų. Tiesiog ji per maža“, – sakė „Obuolių namų“ vadovė Daiva Vatiekūnienė.
Taikytis į užsienį skatina ir tai, kad natūralios sultys gana brangios, tad Lietuvoje pirkėjų rankos į jas tiesiasi ne taip dažnai, kaip norėtųsi.
„Lietuvoje sulčių perkama mažai, nes kainos prekybos centruose didelės. Neparemia mūsų Lietuvos prekybininkai – tokių pat sulčių, kokias mes gaminame, atsigabena iš kitur“, – sakė D.Vaitiekūnienė.
Tie, kurie perka, dažniausiai renkasi tradicines obuolių sultis. O prie obuolių sulčių su aronijomis, šaltalankiais ar rabarbarais kol kas tik pratinasi.
