Moki už sofos atvežimą? Sumokėk ir už išvežimą

Išsivalėte sandėliuką? Kur dėti visą išmėžtą šlamštą – seną televizorių, stirtą padangų, dėžes trilitrinių stiklainių, keletą lakštų šiferio, surūdijusias automobilio duris ir dar dulkių bei tepalų koše aplipusį motociklo variklį?

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Apr 1, 2014, 6:34 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 11:05 PM

„Nėra kito pasirinkimo. Visa tai turi atsidurti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų yra įsteigusios savivaldybės. Kiekviena – mažiausiai po vieną“, - viltį, kad iš to šiukšlyno ką nors dar būtų galima parduoti užgesino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

Jos teigimu, aikštelės privalo priimti nemokamai viskas atliekas, kokios tik susidaro buityje. Tačiau žmogaus pareiga – jas ten nuvežti.

Jei žmonės to nepadaro, bet ištempia kokius nors baldus ar televizorių į lauką ir palieka prie šiukšlių konteinerių, už jų surinkimą ir išgabenimą sumoka to daugiabučio ar namų kvartalo gyventojai.

„Žmonės save apgaudinėja. Esą, televizorius – vertingas, ir kas nors, jį pasiėmęs, turės naudos. Kokios? Tai - tik bandymas atsikratyti atsakomybės. Už jų išgabenimą turės sumokėti niekuo dėti kiti žmonės“, - kalbėjo V.Karosienė.

Privalo pasirūpinti savivaldybės

Vis dėlto žmonės prie buitinių atliekų konteinerių krauna viską, ką tik ištempia iš namų. Ar toms lovoms-viryklėms-skalbyklėms ten ir lemta riogsoti?

„Jei jau tos sofos, viryklės ar televizoriai atsidūrė prie konteinerių, savivaldybės rūpestis – juos surinkti.

Didžiųjų atliekų išvežimą privalo organizuoti savivaldybės, - nustatyti tam tikrą grafiką ir įpareigoti tai padaryti atliekas tvarkančias įmones“, - sakė V.Karosienė.

Tačiau už visa tai sumoka ne kas kita, bet visi kvartalo gyventojai, - šios paslaugos kaina įskaičiuojama į bendrąjį mokestį už atliekas.

„Užsienyje kaimynai vieni kitus stebi, kur kas savo buities atliekas palieka. Stebi todėl, kad nereikėtų mokėti už kitų šiukšles.

Pavyzdžiui. Vokietijoje, jei stiklo rūšiavimo konteineryje atsiduria kitų atliekų, jis turi patekti į bendrą komunalinių atliekų srautą. Tokiu atveju kaina išdalinama visiems žmonėms, kurie tuo konteineriu naudojasi. Niekam tai – ne prie širdies“, - užsiminė V.Karosienė. Vis dėlto pati prasčiausia atliekų surinkimo situacija yra Vilniuje.

Pagaliau pernai Vilniaus savivaldybė įsteigė penkias aikšteles. Bet kitos tai padarė gerokai anksčiau.

Moki atsiveždamas, mokėk ir išveždamas

Vis dėlto, pasak V.Karosienės, žmonėms teks įsisąmoninti, kad už atliekas turi mokėti jie, o ne kas kitas.

„Juk niekam nekyla abejonių dėl to, kad reikia sumokėti už naujų baldų atgabenimą iš parduotuvės. Bet už išgabenimą kažkodėl to padaryti niekas nenori“, - užsiminė V.Karosienė.

Žinoma, senas automobilio duris būtų galima nudanginti į kokį nors metalo supirkimo punktą. Bet gabenimo sąnaudas – o jų prireiks automobilio degalams - vargu ar padengs metalo supirkimo kaina.

Todėl geriau jau išsinuomoti lengvajam automobiliui ne per sunkią priekabą ir nuriedėti iki arčiausiai esančios didžiųjų atliekų aikštelės. Valandai priekabos nuoma kainuoja apie 10-15 litų.

Pasiima ir "taksi"

Kai kuriomis atliekomis lengviau atsikratyti išsikvietus EMP atliekų taksi numeriu 1806. Ar tai įmonės reklama? Anaiptol. Tai – tik patarimas. Atliekų perdirbėjai nemokamai patys išsigabena didžiąsias elektronines atliekas, pavyzdžiui, šaldytuvus.

Todėl ir stuburas lieka sveikas, ir sąžinė - švari.

Juk ištįstas iš buto lauk ir pastatytas prie buitinių atliekų konteinerio šaldytuvas akimirksniu tampa „sanitarų“ taikiniu, - varguoliai išdrasko jo vidurius, mat šis tas juose yra vertingo. O sulaužyta dėžė lieka dunksoti nebekrutinama.

Be vertingų „vidurių“ ji neberūpi ir atliekų surinkėjams. Koks kvailys varys automobilį ir nešėjų komandą vien tam, kad pasiimtų nevertingo plastiko gabalą? Labdaros šioje vietoje nebūna.

Prieš vežant geriau - paskambinti

Didelių gabaritų atliekos surenkamos ir apvažiavimo būdu pagal iš anksto nustatytą grafiką. Kai kurios savivaldybės nepakankamai informuoja gyventojus apie atliekų surinkimo būdus.

Didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelėse priimamos baterijų (galvaninių elementų, akumuliatorių), nebenaudojamos elektros bei elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos, dienos šviesos lempos, variklio, pavarų dėžės alyva, agrocheminės atliekos, kitos pavojingos atliekos, baldai, mišrios statybos ir griovimo atliekos ir kitos didelių gabaritų atliekos, besikaupiančios pas gyventojus.

Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę, reikėtų tiksliau susižinoti, kokios atliekos priimamos būtent toje aikštelėje, nes kartais skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos, pavyzdžiui, ne visos aikštelės priima pavojingas buities atliekas. Į aikšteles gyventojų atvežamos atliekos priimamos nemokamai aikštelių darbo metu.

Informacija apie atliekų surinkimo aikštelių vietą ir darbo laiką pateikiama interneto svetainėse www.aplinka.lt, www.atliekos.gamta.lt ir kitose.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.