„Jeigu Lietuvai būtų grėsmė, vežėjai pirmieji sunkvežimiais vietoje barikadų apjuostų Seimą. Deja, bet mūsų žodžiai kartais būna neteisingai interpretuojami“, - teigė M.Atroškevičius.
Pasak organizacijos generalinio sekretoriaus Ričardo Malkaus, ne vežėjai veržiasi vykdyti veiklą Rytuose, tiesiog Vakarai intensyviai prekiauja su Rusija, o Lietuvos vežėjai jiems siūlo konkurencingą paslaugą.
Opozicijos lyderis Seime Andrius Kubilius sakė, kad Lietuva yra ypač suinteresuota spręsti augančią Rusijos grėsmę, kadangi mūsų šalis yra riba tarp Rytų ir Vakarų: „Galime tapti bloguoju pasieniu tarp Rytų ir Vakarų, o tai gali įtakoti mūsų verslą, nes dėl nestabilios padėties niekas nenorės čia pradėti veiklų“.
Anot jo, Lietuva supranta, kad dėl sankcijų Rusijai mūsų šalis gali tiesiogiai nukentėti, tačiau griežtai reaguoti į Rusijos ekspansiją Kryme būtina. Jeigu nebus imtasi veiksmų, Baltijos šalys gali būti kitas taikinys.
Verslininkai vylėsi, kad šiuo metu besitęsianti geopolitinė krizė bus išspręsta taikiai. Jau nuo 2015 metų pradžios Lietuva įsives eurą, tad bet kokie nestabilumai šiuo laikotarpiu Lietuvai būtų ypač žalingi.
LVK prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, kad tokiu metu ypač svarbus yra verslo ir valdžios sutarimas: „Verslas yra labai suinteresuotas, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų kuo sklandesnis, todėl siekiame, kad iki to nebūtų neapgalvotai keliami mokesčiai ir kitaip keičiama verslo aplinka, nes tik esant stabiliai situacijai verslas galės užtikrinti, kad nedidėtų kainos“.
Vasario pradžioje LVK kreipėsi į valdžios institucijas su raginimu pasirašyti geros valios memorandumą, kuriame sakoma, kad verslas pasižada nedidinti produktų ir paslaugų kainų, jeigu valdžia nekurs naujų mokesčių iki euro įvedimo.
Legalaus aljanso prezidentas Romas Apulskis susitikime kalbėjo apie tai, kad planai didinti akcizą alkoholio ir tabako gaminiams turėtų būti nukelti bent keliems mėnesiams: „Jeigu bus didinamas akcizas nuo sausio 1–osios, verslas susidurs su papildomais sunkumais, o kartu ir kainų didėjimas žmonėms asocijuotųsi su euro įvedimu”.
Opozicinės frakcijos nariai pritaria tokioms iniciatyvoms ir sako, kad šiuo laikotarpiu būtinas protingas valdžios požiūris.
LVK atstovai išreiškė nerimą dėl girdimų raginimų neprotingai didinti minimalų mėnesio atlygį (MMA) iki 1509 litų. LVK pritarė dabartinės Vyriausybės siūlymams nuo 2013 metų didinti MMA iki 1000 Lt, o susitikime su premjeru Algirdu Butkevičiumi sutarė, kad MMA turėtų būti didinama apgalvotai ir nuosekliai.
Konservatorių frakcijos narys Rimantas Dagys sakė, kad reikia galvoti ir apie neapmokestinamo minimumo didinimą, kad būtų išlaikytas proporcingas lėšų didėjimas visiems, ne tik minimalias pajamas gaunantiems žmonėms.
V.Sutkus teigė, kad galimi įvairūs sprendimai, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuva veikia globalioje rinkoje: „Siekiant, kad Lietuva toliau neišsivažinėtų - būtina parodyti, kad mūsų ekonomika atsigauna, kad einame teisingu keliu, todėl natūralu, kad turi kilti ir minimalus atlyginimas. Lietuvoje minimali alga yra mažiausia tarp Baltijos šalių ir Lenkijos“.
Tuo tarpu Estijoje minimalus atlygis siekia1225 litus, Latvijoje - 1105, Lenkijoje – 1370 litų. Susitikime aptartas ir naujai įvestas mokestis privačių miškų savininkams. Verslininkai sakė, kad tai puikus pavyzdys, kai valdžia nesistemiškai žiūri į mokesčius ir juos priima skubotai. A.Kubilius čia įžvelgia ir kitą problemą – spragas Seimo statute. Anot opozicijos lyderio, turi būti keičiamos kai kurios statuto normos: „Norint įvesti naują mokestį turi būti taikomi analogiški reikalavimai, kaip ir įtraukiant papildomas išlaidas biudžete – reikalingas 71 Seimo nario pritarimas“.
LVK sveikatos reikalų komisijos pirmininkas Laimutis Paškevičius Konservatorių frakcijos nariams priminė, kad jau artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerija teiks įstatymo pataisas, kurios Lietuvoje gali sugriauti sveikatos apsaugos sistemą, o socialiniai partneriai yra eliminuoti iš diskusijos.
„Ministras nekreipia dėmesio nei į išvadas, nei į siūlymus, medikus atstovaujančios organizacijos nėra įtraukiamos į svarstymus, tokie dalykai Lietuvai gali brangiai kainuoti“, -- pabrėžė jis. L.Paškevičius sako, kad planuojamos eilinės pertvarkos kuria nestabilumą sveikatos sistemoje. Tokia situacija atbaido investuotojus, yra ne viena klinika, kuri net užsidarė, nes reikalavimai gydymo įstaigoms, finansavimo mechanizmai tampa nesuprantami. Vasario 26 d. Konstitucinis teismas išaiškino, kad negali būti ribojama paciento teisė gydytis skirtingose valstybinėse ir privačiose įstaigose ir gauti valstybės finansuojamas paslaugas.
