Žemę Lietuvoje galės pirkti ir meksikiečiai, ir korėjiečiai

Klysta manantys, jog žemę Lietuvoje nuo gegužės galės įsigyti tik Europos Sąjungos šalių piliečiai. Rinka atveriama ir kai kurių kitų pasaulio valstybių piliečiams.

Žemėtvarkininkai abejoja, ar užsieniečiai Lietuvoje puls pirkti žemę.<br>V.Balkūno nuotr.
Žemėtvarkininkai abejoja, ar užsieniečiai Lietuvoje puls pirkti žemę.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Apr 2, 2014, 3:48 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 10:34 PM

Neatmestina, kad ateityje į šį būrį įsiterps net ir rusai.

Šalių sąrašas – ilgas

Įsigyti žemės Lietuvoje galės ne tik europiečiai, bet ir tokių šalių kaip JAV, Kanados, Izraelio, Turkijos, Australijos, Čilės piliečiai.

Konstitucijos įgyvendinimo įstatyme Lietuva įsipareigojo nuo 2014 metų gegužės 1 dienos suteikti leidimą įsigyti žemę, vidaus vandens ir miškus ne tik ES, bet ir NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nariams.

Įtakingajai pasaulinei organizacijai, kurios būstinė yra Paryžiuje, priklauso ne tik galingiausios pasaulio šalys: Japonija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, bet ir Meksika, Naujoji Zelandija.

Taigi šių šalių piliečiai turės tokią pačią teisę įsigyti žemę kaip ir lietuviai bei europiečiai.

„Net ir Čilės piliečiai iki šiol galėjo pirkti žemę, įkurdami įmonę. Tik niekas nepirko. Nebus jokių pokyčių ir po gegužės 1-osios”, - įsitikinęs korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis.

Pasak jo, teoriškai ir teisiškai šalių piliečiai turės teisę įsigyti žemę, bet praktiškai jiems tai neapsimokės.

Statistika – kukli

Oficiali statistika, su kuria šią savaitę buvo supažindinti Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, teigia, kad užsienio piliečių valdomos įmonės teturi 0,02 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Pagal skypus tai sudaro 0,05 proc.

“Tai juokingi skaičiai. Investicijas į žemės ūkį reikia ir valdyti, samdyti vietoje darbuotojus. Visa tai kainuoja. Todėl niekas čia neskuba su tomis investicijomis“, - pridūrė K.Kristinaitis.

Iš viso juridiniai asmenys mūsų šalyje valdo 5,3 proc. žemės ūkio fondo žemės.

Nesiverš net išeiviai?

O gal lietuviška žeme galėtų susidomėti iš Lietuvos išvykę dabartiniai Izraelio piliečiai arba jų giminaičiai? Estijoje žemės ūkio paskirties žemės yra įsigiję Švedijos piliečiai, artimais ryšiais susiję su Estija. Sovietiniais metais dalis jų buvo pabėgę iš Estijos į Skandinaviją.

Tačiau „Matininkų“ prezidentas abejoja tokia galimybe. Izraeliui Lietuva – kur kas tolimesnė, nei švedams Estija.

O gal lietuviška žemė sudomintų JAV, Australijoje gyvenančius lietuvius? „Ar daug jų investavo į dvarus Lietuvoje?“, - į klausimą klausimu atsakė K.Kristinaitis.

Vilčių yra ir rusams

Tačiau ateityje gali būti, kad Lietuvos žemės rinka ateityje atsivers ir rusams. Mat Rusija aktyviai siekia narystės EBPO. Jei ji patektų į šią organizaciją, vartai į žemės ūkio paskirties žemės rinką Rusijos piliečiams atsivertų iš karto.

Tiesa, kovo viduryje dėl agresijos Ukrainoje derybos dėl narystės EBPO su Rusija buvo sustabdytos. Todėl manoma, kad Rusijos narystė įtakingoje organizacijos atidėta ilgesniam laikui. Rusija prašymą tapti EBPO nare pateikė dar 1996 metais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.