Verslininkai visada suka vadžias į tą šalį, kuri už savo gaminius tikisi gauti daugiau pajamų. Todėl ir kiaulės iš mūsų ūkių, nors patiems jų trūksta, iki šiol yra gabenamos į Lenkiją, - pernai lenkams buvo parduota net 327 tūkst. kriuksių.
Dar apie 45,5 tūkst. kiaulių pernai nupirko latviai, o kitas ES šalis pasiekė vos 436 kriuksės.
Mėsos perdirbėjai taip pat nesėdi rankų sudėję. Jie atsiveža kiaulių iš svetur ir jas pasiskerdžia. Pavyzdžiui, iš Danijos pernai jie atsigabeno per 60 tūkst. kiaulių, iš Estijos – per 86 tūkst., Latvijos – 67 tūkst., o Lenkijos – vos 6 tūkst. kriuksių.
Tačiau tokiems verslo mainams koją bando pakišti gaminių importui leidimus išduodanti Rusijos institucija.
Netrūksta ir įtampos
„Kol kas pokyčių nejuntame. Vienintelė blogybė – nežinia, ko dar tikėtis ateityje iš Rusijos. Tai kelia tam tikros įtampos.
Klientų ratas kol kas nepasikeitė. Mūsų užaugintas kiaules perka ir Lietuvos, ir Lenkijos įmonės“, - sakė 11 kiaulidžių kompleksų Lietuvoje valdančios danų įmonės "Idavang" generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
Daugiau nei pusė šios įmonės fermose užaugintų kriuksių yra parduodama lenkams. O gal ir Lietuvos mėsos perdirbio įmonės sukruto, ir ėmė siūlyti geresnę šių gyvulių supirkimo kainą?
„Šią savaitę kaina šiek tiek pakilo. Bet vargu ar tai truks ilgėliau.
Tačiau iš Rusijos tarnybos atsiritusi naujiena – dar šviežia, ir nežinia, kaip dar į ją sureaguos rinka“, - sakė S.Leonavičius.
Kirto didmenininkams
Anot Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos „LitMea“ direktoriaus Giedriaus Bagušinsko, Rusijos sprendimas uždrausti mėsos importą iš visų ES šalių labiausiai kirs reeksportuotojams.
Tai – didmeninės prekybos įmonės Lietuvoje, superkančios žaliavą įvairiuose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, Vakarų Europoje ar tos pačios Lenkijos. Ir tiekiančioms ją Rusijoje ar kitose Muitų sąjungos valstybėse veikiančioms mėsos perdirbimo įmonėms.
Didmenininkų sandėliai – šaldytuvai ir yra Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje. Tad jiems tenka spręsti galvosūkį - ieškoti alternatyvų, – kitų uostų. :Vienas iš galimų sprendimų yra Rygos uostas Latvijoje“, - sakė G.Bagušinskas. O kokią tai padarys įtaką vietos rinkai?
Anot G.Bagušinsko, šiuo metu viskas priklauso nuo to, per kiek laiko mėsos tiekėjai atras naujų prekybos nišų. Tačiau mėsos sektorius – ne ta sritis, kur visa tai gali greitai įvykti.
„Todėl vartotojai gali pajusti tik momentinį kiaulienos ir jos gaminių kainų sumažėjimą. Tai nutiks, jei susikaups laikinas perteklius, ir įmonės pigiau parduos gaminius.
Tačiau pirmiausia juk vyksta gamintojų ir prekybos tinklų derybos. Tinklas savo rankose turi galimybę „spausti“ kainą, bet juk neįsipareigoja tiek pat ją nuleisti ir vartotojams. Todėl galimybė, kad vartotojai prisipirks pigesnės mėsos, yra labai nedidelė“, - kalbėjo „LitMea“ direktorius G.Bagušinskas.
Jei eksportui į Rusiją greitai nepavyks rasti alternatyvos, siauresnės specializacijos gamintojų laukia sunkokas laikas.
Sprendimas – kitą savaitę
Pasak Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos priežiūros tarnybos („Rosselchoznadzor“) vadovo Sergejaus Dankverto, ES mėsos perdirbimo įmonėms, savo gaminiams naudojančios kiaulieną iš Lietuvos ar Lenkijos, gali būti uždrausta eksportuoti į Rusiją jau kitą savaitę.
Tuomet, kai sausio pabaigoje dviejuose Lietuvoje sumedžiotuose šernuose buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro užkratas, Rusija akimirksniu uždraudė kiaulienos importą iš visos ES.
Europos Komisija ketvirtadienį nusprendė kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl neadekvačių Rusijos veiksmų ribojant kiaulienos įvežimą iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių. Tai Briuselyje patvirtino ES komisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitus.
