Pasak „Lietuvos geležinkelių” Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus viršininko Mindaugo Butnoriaus, Kauno intermodalinį terminalą bus siekiama išnaudoti kaip svarbią vietą aptarnaujant krovinių srautus nuo Centrinės Europos iki Azijos.
Geležinkeliai jau greitai galės pasiūlyti mažesnius krovinių gabenimo įkainius nei jūrų uostai.
„Planuojama, kad nuo 2015 m. pervežimų jūra kainos dėl naujos direktyvos, susijusios su sieros likučių ribojimais laivų kurui, išaugs apie 20 proc. Tikėtina, kad geležinkeliais vežti ir paskirstyti krovinius bus pigiau, tad ir konkurencingiau. Kaune galėsime aptarnauti krovinius, atvykusius per Lenkiją iš Vokietijos ir kitų šalių.
Jame perskirstyti ir ant rusiškosios vėžės perkelti kroviniai iškeliaus į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Šiaurės šalis. Konteinerinio traukinio „Saulė“ pagalba galėsime pasiekti net Kiniją“, - sakė M.Butnorius.
Šalia statomo KIT yra Kauno laisvoji ekonominė zona, kur savo veiklą gali plėtoti įvairios įmonės. Greta Palemono geležinkelio stoties veikia apie 200 bendrovių, kurios jau seniai naudojasi geležinkeliu.
Nutiesus Rail Baltica vėžę ir atnaujinus infrastruktūrą, bus galima aptarnauti kelis kartus didesnius krovinių srautus.
„Kol kas rūpinamės klientų paieška Kauno intermodalinio terminalo veiklai ir krovos paslaugoms teikti. Vyksta derybos su šveicarų bendrove „Hupac“, vienu didžiausių intermodalinių operatorių Europoje, kuri jau dabar Šeštokuose perkrauna savo krovinius kartą per savaitę ir gabena juos į Kazachstaną. Pasirašytas susitarimas ir su didžiausia geležinkelių bendrove „DB Schenker Rail“.
Palemono geležinkelio stoties infrastruktūrą būtinai reikėjo atnaujinti. Pastatę terminalą ir baigę tiesti Rail Baltica vėžę nuo Šeštokų iki Kauno, turėsime ką pasiūlyti į Roterdamą, Hamburgą ir kitus uostus atkeliaujantiems stambiems kroviniams", - kalbėjo M.Butnorius.
Iš Hamburgo uosto, kuris aptarnauja apie 70 proc. Baltijos regionui skirtų krovinių, konteineriai mažesniais laivais iškeliauja į Baltijos jūros uostus. Iš jų sausuma gabenami į paskirstymo centrus. Ateityje planuojama, kad krovinius bus galima vežti tik geležinkeliais.
„Lietuvos geležinkelių” dar 2008 m. atlikta studija parodė, kad krovinius perkelti nuo vienos geležinkelio vėžės ant kitos yra efektyviausia krovinių gabenimo priemonė. Geografiškai susisiekimui itin patogi Kauno vieta, nes greta esanti magistralė „Via Baltica“ ir oro uostas atveria galimybes investicijų pritraukimui. Skaičiuojama, kad po dešimtmečio per Kauną turėtų būti pervežama po 6-8 mln. tonų krovinių per metus. Kauno intermodalinio terminalo statybų projekto vertė - 88 mln. litų. Iš jų 85 proc. finansuoja ES Sanglaudos fondas.
