Analitikai teigia, kad eksportuoti degalus „Orlen Lietuva“ jau yra nuostolinga. Todėl rengiamas nepaprastosios padėties planas.
Priversti gaminti mažiau
Vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ priversta mažinti gamybą ir atleisti darbuotojus. Degalų eksportas traukiasi kone kas mėnesį, pavyzdžiui, sausį eksportuota beveik 50 procentų mažiau nei tuo pat metu pernai.
Todėl šiais metais didžiausios mokesčių mokėtojos „Orlen Lietuva“ indėlis į biudžetą gali būti menkesnis nei pernai.
„Naftos produktų eksportas įmonei paprasčiausiai tapo nuostolingas. Natūralu, kad bendrovė nenori lįsti į dar didesnius nuostolius, todėl mažina gamybą bei eksportą“, – lrytas.lt sakė investicijų banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas.
Degalų gamyba Mažeikiuose pradėjo lėtėti praėjusių metų antrąjį pusmetį. Pavyzdžiui, ketvirtąjį 2013 metų ketvirtį gamyba smuko 18 procentų, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2012-aisiais.
Iš viso pernai gamykla patyrė 240 milijonų litų nuostolį, ir tai yra rekordinis nuosmukis įmonės istorijoje.
Amerikiečiams jau nebereikia
„Orlen Lietuva“ pagrindinėmis kliūtimis laiko itin didelę konkurenciją pasaulio degalų rinkose, skalūnų naftos gavybą JAV ir bendrovei nepalankias logistikos sąlygas. Dėl to pernai teko sumažinti naftos perdirbimo apimtį.
Bendrovės atstovai ne kartą teigė, kad padėtis Europos degalų rinkoje yra sudėtinga, o sudėtingi pervežimai dar labiau padidina produktų kainą.
Be to, amerikiečiai nustojo pirkti benziną iš Europos, taip pat ir iš Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, sausį mūsų šalies benzino JAV eksportavo 74,8 proc. mažiau nei prieš metus.
Mat skalūnų dujų ir skalūnų naftos revoliucija JAV leidžia šaliai ne tik stabdyti importą, bet ir pačiai ieškoti pirkėjų.
Apskritai, pasak T.Povilausko, padėtis naftos perdirbimo versle yra labai prasta. Maržos mažiausios nuo 2002-ųjų, o Mažeikių gamykla Europoje ir šiaip išsiskiria gana didele produktų savikaina.
Vasarį „Orlen Lietuva“ eksportas irgi krito, palyginti su 2012 metų antruoju mėnesiu. Nuosmukį lėmė ir įvykiai Ukrainoje, kuri yra viena svarbiausių „Orlen Lietuva“ degalų pirkėjų.
Sausį naftos produktų į šią šalį eksportuota už 82,9 milijonų litų – 48 proc. mažiau nei prieš metus.
Vidaus rinkose irgi mažai gerų žinių. Benzino parduodama vis mažiau.
Prisiminė geležinkelio atšaką
Rekordiniai „Orlen Lietuva“ nuostoliai minkština Lietuvos vyriausybės širdį. Todėl valdžia ketina išspręsti klausimus, kurie ilgai buvo konflikto tarp įmonės ir buvusių valdžių priežastis.
„Orlen Lietuva“ atstovai daugybę metų skundėsi, kad dėl išardytos geležinkelio linijos į Latviją tenka ilgiau vežti degalus kitu keliu. Dėl geležinkelio išardymo kaltinimai skambėjo ir iš Lenkijos vyriausybės.
Tačiau A.Butkevičius Lenkijos ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui neseniai pažadėjo sugrąžinti uždarytą geležinkelio liniją į Zebrenę Latvijoje, kuri svarbi „Orlen Lietuvai“.
Dabar Mažeikių gamyklos degalai į užsienio rinkas iškeliauja per Klaipėdos jūsų uostą, tačiau iki ten reikia juos gabenti apie 200 kilometrų, o tai irgi padidina produkcijos kainą.
Be to, gamyklos vadovai skundėsi už gabenimą „Lietuvos geležinkeliams“ mokantys daugiau nei, pavyzdžiui, konkurentai Baltarusijoje. Premjeras pažadėjo peržiūrėti ir geležinkelio tarifus.
Balandžio pradžioje „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Mažeikių įmonės atstovais tarėsi dėl mažesnių tarifų, tačiau derybos baigėsi be rezultatų.
Poveikis ekonomikai – ne toks didelis
„Orlen Lietuva“ tebėra didžiausia šalies įmonė. Tačiau jos įtaka šalies ekonomikai bei biudžetui nėra didelė. Tiesa, Mažeikių regionui bendrovė yra itin svarbi. Bendrovė sukuria gausybę užsakymų vietos verslui, Mažeikių regionas, gamyklos uždarymo atveju, nukentėtų itin skaudžiai.
Taip teigia Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento pavaduotojas.
„Bendrajam vidaus produktui arba mokesčių surinkimui bendrovės įtaka gerokai mažesnė. Visi supranta, kad degalai Lietuvoje bus perkami netgi tuo atveju, jei „Orlen Lietuva“ nepagamins nė litro degalų – jie bus importuojami, tad mokesčiai, akcizai vis tiek bus mokami“, – teigė G.Nausėda.
Jis yra suskaičiavęs, kad bendrovės indėlis į Lietuvos BVP siekia apie 2 proc., o į eksportą – apie 20 proc.
Kalba apie išlikimą
Bendrovė „Orlen Lietuva“ su apsilankiusiu premjeru pirmadienį kalbėjo apie logistikos sąnaudų mažinimą. Kompanijos pranešime teigiama, kad Lietuvos valdžios institucijos turėtų nedelsdamos imtis veiksmų, kad užtikrintų gamyklos veiklos stabilumą artimoje ateityje.
„Pastaraisiais metais „Orlen Lietuva“ įgyvendino daug veiklos optimizavimo priemonių, kurios leido padidinti gamybos ir pardavimo efektyvumą, optimizuoti sąnaudas ir darbuotojų skaičių, taip siekdama pagerinti bendrovės finansinius rezultatus.
Nepaisant šių veiksmų, vidinio optimizavimo priemonių galimybės jau išseko, todėl žvelgiant iš koncerno „PKN Orlen“ perspektyvos, būtina, kad tiek Lietuvos valdžia, tiek kiti valstybiniai juridiniai asmenys, bendradarbiaudami su „Orlen Lietuva“, priimtų skubius sprendimus, kurie leistų Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklai tęsti veiklą“, – teigiama pranešime.
Pernai „Orlen Lietuva“ patyrė 94,3 mln. JAV dolerių grynųjų nuostolių. Pastaruoju metu, atsižvelgiant į nepalankią makroekonominę aplinką, naftos perdirbimo produktų gamyklos pajėgumai apriboti iki būtinojo minimumo, dirbant 60 proc. maksimalaus gamybos režimo pajėgumu.
Skelbiama, kad šiuo metu toliau analizuojamos įvairios galimybės, įskaitant ir kitus tolimesnę bendrovės „Orlen Lietuva“ ateitį siekiančius scenarijus.
