„Dabar esame pakviesti į šios organizacijos priimamąjį; matome, kas vyksta jo viduje“, – sakė užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas.
Balandžio 8 dieną jis pasirašė finansavimo sutartį tarp Lietuvos ir EBPO, sukurdamas teisinį pagrindą šios organizacijos ekspertams atlikti įvairius Lietuvos valdymo vertinimus, teikti rekomendacijas ir didinti verslo skaidrumą.
„Esu įsitikinęs, kad įstojimas į EBPO pagerins investicinį klimatą Lietuvoje“, – pažymėjo R.Kriščiūnas.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitus privalumus: geresnes skolinimosi sąlygas Vilniui ir galimybę naudotis gausiu gerai išbandytų receptų fondu geresniam šalies valdymui.
Lietuvos pasirengimas nuo 2015 metų tapti euro zonos nare yra vienas iš šalies pasiektos pažangos įrodymų, pridūrė viceministras.
Pasak R.Kriščiūno, pagal labiausiai optimistines prognozes Lietuva visateise EBPO nare galėtų tapti jau 2017 metais. Pasak jo, 2016 metų gegužę paaiškės, ar Lietuva bus pakviesta pradėti oficialias derybas. Vilnius šio tikslo siekia nuo 2002 metų.
EBPO dėl savo plėtros sprendžia kasmet gegužę rengiamame ministrų lygio susitikime. Praeitais metais Latvija buvo pakviesta pradėti derybų dėl stojimo į šia organizaciją. Tuo tarpu Estija jos nare tapo jau 2010 metais.
„Pasaulyje esama įvairių investicijų žemėlapių, o Lietuva iki šio nepažymėta kai kuriuose iš jų“, – pabrėžė R.Kriščiūnas.
Lietuvos vyriausybė jam yra patikėjusi koordinuoti Vilniaus pastangas įstoti į EBPO, kuriai priklauso kai kurios turtingiausios valstybės.
Šiuo metu EBPO turi 34 nares. Ši organizacija buvo įkurta 1961 metais kaip pamaina Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijai (EEBO), administravusiai Marshallo (Maršalo) planą – po Antrojo pasaulinio karo JAV pasiūlytą Europos ekonomikos atgaivinimo projektą.
