Spalvingų Seimo veikėjų kompanija pateikė pasiūlymą, kurį priėmus prokurorų vizito su nerimu turėtų laukti tie asmenys, kuriems Lietuvoje yra pavykę įsigyti daugiau kaip 500 hektarų žemės.
Seime užregistruotos pataisos numato, kad jei asmuo įsigyja ar yra anksčiau įgijęs daugiau žemės, viešąjį interesą ginantis prokuroras turi kreiptis į teismą dėl viršpločio paėmimo ir perdavimo valstybei.
Nenumato jokių išimčių
Įstatymo pataisų iniciatorių siūlymu nusavinta žemė būtų parduodama viešuosiuose aukcionuose, o gautos lėšos grąžinamos buvusiam žemės savininkui.
Išimtis nebūtų taikoma net ir tiems asmenims, kurie žemę paveldėjo ar įgijo nuosavybės teisės atkūrimo būdais.
Vienas pagrindinių šios iniciatyvos autorių Petras Gražulis aiškino, kad nors apribojimai pirkti žemę galiojo jau kurį laiką, griežtesnės sankcijos apribojimų nesilaikiusiems žemės savininkams atsirado tik nuo šių metų.
Naujoji tvarka numato galimybę nacionalizuoti žemę tais atvejais, jei giminystės ryšiais susiję asmenys žemės įsigyja daugiau, nei leidžia įstatymai.
Aiškiau esą reglamentuojami ir tie atvejai, kai žemė superkama bendrovių.
Politikas jautėsi dosnus
„Todėl mes siūlome dabar galiojančią tvarką taikyti ir anksčiau žemės prisigrobusiems asmenims. Kad nebūtų dvejopų standartų“, – užmojus atimti žemę atgaline data motyvavo P.Gražulis.
Šis Seimo narys save net palygino su garsiu tarpukario Lietuvos žemės reformos ideologu Mykolu Krupavičiumi.
„Jis žemvaldžiams paliko po 80 hektarų, o aš – net po 500 hektarų“, – paklaustas, ar teisinga kėsintis į anksčiau įgytą nuosavybę, dosnus jautėsi parlamentaras.
Komentuodamas savo iniciatyvą P.Gražulis taip pat nevengė stambių šalies ūkininkų vadinti žemgrobiais ir tik kartais patikslindavo, kad nebūtinai visi jie žemę pavogė: „Ne aš sugalvojau, kad negalima turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Ši nuostata galioja ir dabar.
Aš tik pamaniau, kodėl tie, kurie jos prisivogė anksčiau, dabar turėtų būti pranašesni už kitus?
Žemė yra mūsų nacionalinis turtas ir negalima leisti, jog ji būtų išsidalinta taip, kad vieno kokio žemvaldžio rankose atsidurtų visa savivaldybė.“
Vienas jau atšaukė parašą
Prieštaringas pataisas, be P.Gražulio, dar pasirašė kandidatas į prezidentus Naglis Puteikis, prorusiškais pareiškimais pastaruoju metu pasižymėjęs Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Remigijus Žemaitaitis, „drąsuoliai“ Jonas Varkala ir Valdas Vasiliauskas.
Bet ši spalvinga kompanija ėmė byrėti pataisų projektui dar nespėjus pasiekti Seimo sekretoriato.
Jį pasirašęs konservatorius Kazys Starkevičius tvirtino savo parašą jau atšaukęs.
Buvęs žemės ūkio ministras „Lietuvos rytui“ tvirtino gerai neįsigilinęs į dokumento tekstą: „Negali įstatymas galioti atgal ir būti vykdoma nacionalizacija. Tik bolševikai taip darė.“
Anot parlamentaro, jau ir iki šiol galioję teisės aktai draudė supirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Toks draudimas, taikomas ir fiziniams asmenims, galioja jau ne vienus metus.
„Vis dėlto kai kas rasdavo būdų apeiti šiuos apribojimus. Todėl prokuratūra ir taip turėtų tirti tuos atvejus, kai yra įstatymų pažeidimų“, – įsitikinęs per 60 hektarų žemės ir ūkį valdantis K.Starkevičius.
Nereikėtų gręžiotis atgal
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius irgi nepritarė pateiktam siūlymui: „Dabar gręžiotis atgal ir pradėti raganų medžioklę nėra teisingas kelias.“
Tiesa, niekas tiksliai nežino, kiek Lietuvoje gali būti tokių asmenų, kurie pažeisdami įstatymus įsigijo daugiau žemės ūkio paskirties žemės, nei leidžia įstatymai.
K.Starkevičiaus duomenimis, pusės tūkstančio hektarų ribą yra peržengę iki dešimties asmenų. P.Gražulis minėjo, kad jo siūlomas įstatymas galėtų paliesti arti šimto fizinių ir juridinių asmenų.
