Į Krymą poilsiauti dažniausiai vykdavo lietuviai, kuriems apie 50 metų.
Juos ten viliodavo jaunystės prisiminimai arba neišsipildžiusi vaikystės svajonė su tėvais aplankyti sovietiniais metais prestižiniais laikytus pusiasalio kurortus.
„Kokia ten dabar šalis? Ukraina? Rusija?
Jeigu Rusija, tai ar reikia vizų? Kaip gali siųsti klientus ten, kur neaiški padėtis?“ – svarstė kelionių agentūrų šeimininkai.
Susilaikyti nuo kelionių į Krymą pataria ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Svarbiausia – saugumas
Kai kurios Lietuvos kelionių agentūros net nepradėjo pardavinėti nei poilsinių, nei pažintinių kelionių į Krymą.
Tie, kurie žiemą jų dar siūlė, dabar kasdien sulaukia klientų, atsisakančių tokio poilsio ir prašančių pasiūlyti ką nors kita.
„Kas svarbiausia renkantis, kur ilsėtis? Saugumas.
Kodėl į Aziją vykstama dažniau nei į Afriką? Todėl, kad Afrika laikoma nesaugia“, – aiškino kelionių agentūros „Kelionių akademija“ vadovas Donatas Kireilis.
Ši įmonė ankstesniais metais rengdavo pažintines keliones autobusu po Ukrainą, užsukant ir į Krymą, taip pat siūlydavo poilsį Kryme.
„Buvo tokių klientų, kurie planavo įsigyti keliones į Krymą ir šiemet, tačiau nebeįsigijo. Tvirtinti, kad jos būdavo labai paklausios, negaliu.
Už poilsį Kryme žmonės sumokėdavo tiek, kiek Turkijoje už poilsį gerame viešbutyje su paslauga „viskas įskaičiuota“.
O Kryme už tokią pat kainą gaudavo tiktai pusryčius ir vakarienę bei prastą viešbutį ir prastas paslaugas. Galima sakyti, kainos ir kokybės santykis ten prastas“, – pernelyg dėl atšauktų kelionių neapgailestavo D.Kireilis.
Į Krymą, pasak jo, vykdavo tie turistai, kuriuos ten traukdavo ilgesys ir, be abejonės, graži gamta.
„Žinoma, ten galima pailsėti ir pigiai – važiuoti traukiniu ir apsistoti pas močiutę“, – sakė D.Kireilis.
Daugelis renkasi Gruziją
Kelionių agentūros „Topturas“ atstovas Renaldas Rupeika sakė, kad nemažai tų, kurie buvo priversti atsisakyti Krymo, šiais metais rinksis poilsį Gruzijoje. Mat šiai šaliai lietuviai taip pat dažnai jaučia ilgesį.
Į Krymą, „Topturo“ vadovo teigimu, vykdavo tie, kurie moka rusų kalbą, daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. „Topturas“ taip pat šįmet nesiūlys savo klientams ilsėtis Kryme.
Traukėsi ir slidininkų gretos
Kaip pasakojo kelionių agentūros „Guliverio kelionės“ atstovė Gintarė Taukelienė, keliones į Krymą jie pradėjo pardavinėti sausį. Pirmąjį metų mėnesį ir vasarį dar nebuvo justi įtampos, tad lietuviai pirko kelialapius.
„O dabar atšaukia keliones. Dar liko keli neatšaukę, tačiau kol kas patys nežinome, kas ir kaip Kryme, todėl kelionių ten nerengsime. Juk net vizų gali ilgainiui prireikti“, – aiškino G.Taukelienė.
„Guliverio kelionės“ siūlė į Krymą užsukti kelių dienų poilsio per 9 dienų pažintinę kelionę autobusu. Be šios išvykos, siūlomos ir kitos – aplankyti Kijevą, Lvovą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis.
Pasak G.Taukelienės, šių kelionių klientai, kurie jau sumokėjo už jas, neatšaukia, bet naujų bendrakeleivių gretos negausėja.
„Net ir slidinėti į Ukrainą vasarį važiavo jau mažiau žmonių. Suprantama, juk vykdamos į kalnus mūsų grupės prie Lvovo matydavo barikadas“, – pasakojo kelionių agentė.
Ukrainiečių irgi neliks
Atrodo, kad Krymas šiemet nesulauks ne tik turistų iš Lietuvos. Kremlius pažadėjo, kad pusiasalyje šiais metais atostogaus 6 mln. turistų, tad nerimauti dėl nuostolių nederėtų.
Tiek poilsiautojų pusiasalis sulaukė prieš metus, kai Ukrainoje nė nekvepėjo karine padėtimi.
Toks rezultatas buvo rekordinis per visą Krymo istoriją.
Kaip skelbiama Rusijos portale „Travel Russian News“, pasiekti pernykštį rekordą vargu ar bus įmanoma, mat 65 procentus turistų 2013-aisiais sudarė ukrainiečiai, kurie šiemet vargu ar vyks degintis į Krymo paplūdimius.
Kaip Rusijos portalui pasakojo kelionių agentūros „Kandagar“ filialo Kijeve direktorė Svetlana Šust, poilsio Kryme paklausa šiemet, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, susitraukė apie 40 proc.
Jos kolegė Sevastopolyje Evelina Rusnak suskaičiavo: 30 rusų, užsisakiusių poilsį Kryme, tenka 1 ukrainietis. Apie 50 proc. krito ir kelialapių į Krymą pardavimas Baltarusijoje.
Užmojai pernelyg platūs
Rusijos socialinio draudimo fondas ketina sumokėti už daugiau nei 400 tūkst. poilsio Krymo sanatorijose ir pensionuose kelialapių. Taip pat žadama, kad Krymą aplankys 32 tūkst. vaikų, kurie čia stiprins sveikatą ir susipažins su pusiasalio istorija.
Tačiau turizmo bendrovės „Astravel“ vadovas Igoris Velykis tvirtino, kad tikėtis, jog Krymas sulauks šešių milijonų turistų, nerealu: „Geriausiu atveju galima laukti 1,2 arba 1,5 milijono.“
Savo liūdnas prognozes jis grindė tuo, kad pernai kambarius Kryme poilsiautojai užsakinėjo jau vasarį, o šiemet – dviem mėnesiais vėliau. Be to, priešingai, nei tikėtasi, kainos ne krito, o netgi išaugo. Be to, iki šiol rusai į Krymą ilsėtis važiuodavo traukiniu, o dabar mano, kad tai nesaugu.
Pasak I.Velykio, labiausiai tikėtina, kad rusai į Krymą skris, o sprendžiant iš oro bendrovių pasiūlos jos skraidins daugiausia 800 tūkst. žmonių.
Rems tuos, kurie skraidys į Krymą
Didžiausia bėda Krymo turizmo bendrovės vadina susisiekimą. Baltarusių „Belavia“ atšaukė skrydžius iš Minsko į Simferopolį.
Reisų į Krymą laikinai atsisakė ir oro bendrovė „International Ukraine Airlines“, Turkijos „Turkish Airlines“, „Atlasjet“. „Utair Ukraina“ atsisakė reisų iš Kijevo į Odesą dėl sumažėjusio keleivių srauto.
Simferopolio oro uosto interneto puslapyje šviečia informacija apie kylančius ar nusileidžiančius oro bendrovės „Aeroflot“ orlaivius, kurie atskrenda iš Maskvos. Ši kompanija savo interneto svetainėje perkant bilietus Simferopolį nurodo jau kaip Rusijos miestą.
Rusijos civilinės aviacijos administracija paskelbė remsianti tas savo šalies oro bendroves, kurios skraidys į Simferopolį. Tarp išvardytų miestų, iš kurių tikimasi patogaus ir pigaus susisiekimo oru su Krymu, – Maskva ir Sankt Peterburgas.
„Aeroflot“ pasišovė šiemet iš Maskvos į Krymą nuskraidinti 350 tūkst. keleivių, o tai 100 tūkst. daugiau nei pernai.
